Pažvelk į pasaulį lietuvio akimis

ZEPPELINUS. Blogeris ZEPPELINUS

Antisemitizmo burbulo pūtimas tęsiasi. Dr.V.Sadauską bandomą sudoroti aiškiai nesuformuluojant – ką tokio blogo jis padarė ir kam nusižengė?

Rimta ir skaudi tema, kurios baigtis gali stipriai įtakoti realią situaciją su žodžio laisve bei žmogaus teisėmis mūsų šalyje.

vigilijus_sadauskas_karikat_antisem_plakatas
Skaitau spaudoje (kam neįdomios spaudos citatos – praleiskite ir eikite į teksto galą):
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis reikalauja, kad akademinės etikos kontrolierius dr.V.Sadauskas nedelsdamas atsistatydintu. Mat pasak Seimo pirmininko, V. Sadauskas „neišlaikė neutralumo egzamino“:
„Jis neišlaikė neutralumo egzamino vertinti savo pareigas aukščiau nei piliečio norą dalyvauti procesuose“, – sakė parlamento vadovas. „Aš neabejoju, kad jis turėtų atsistatydinti, kad jis galėtų atsistatydinti“, – pridūrė jis.
„Mes negalime negirdėti tos pusės, kuri jautriausiai į tai reaguoja“, – kalbėjo Seimo pirmininkas [apie Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F.Kukliansky pareiškimus].
Jūs ką nors supratote iš Seimo vado šnekų? Kuo konkrečiai nusikalto ir ką pažeidė akademinės etikos kontrolierius?
 
Kas čia per keistos šnekos “…neišlaikė neutralumo egzamino vertinti savo pareigas aukščiau nei piliečio norą dalyvauti procesuose…“?
 
Jei manoma, kad V.Sadauskas pasakė kažką, kas nesuderinama su jo pareigomis, tai tereikia tą “kažką“ tiksliai įvardinti bei aiškiai apibūdinti, nemalant, atsiprašant, š….
 
Nes nuoroda į “tos pusės reagavimą“ tokio rango Lietuvos pareigūno lūpose atrodo, švelniai tariant, keistai.
 
Dovanokite, ar vertindami dirbančių Lietuvos valstybei asmenų viešą veiklą mūsų valdžia vadovaujasi įstatymais bei teisės aktais ar kažkokių visuomeninių organizacijų neformaliais parėdymais?
 
Po tokio pono V.Pranckiečio pasakymo minčių tautiečiams dėl to, tai “kas valdo Lietuvą“ per jo galvą gali kilti įvairių. Tame tarpe ir nelabai politkorektiškų. Vargu ar Seimo pirmininkas to siekė, bet …pasiekė.
 
Toliau skaitau Seimo vadovų pasisakymus:
“Atsistatydinti akademinės etikos kontrolierių paragino ir Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Jeigu tu laisvas žmogus, kelk ką nori. Siūlyk pinigus, rink, taip toliau ir panašiai. Bet etikos kontrolierius – tai yra valstybės institucijų hierarchija ir panašiai“, – kalbėjo politikas.“
OK, fiksuojame p.G.Kirkilo nuomonės esmę: kaip pilietis V.Sadauskas ničnieko blogo ar nederamo nepadarė ir nepasakė. Visa problema tik tame, kad jis užima tam tikras pareigas.
 
Puiku, tai teisme tereikės nurodyti – kaip ir ką konkrečiai pažeidė akademinės etikos kontrolierius savo žodžiais. Norėsiu tai pamatyti.
 
Toliau – pats Premjeras išsakė nuomonę:
“Premjeras penktadienį BNS teigė remiantis Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymą jam atsistatydinti.
„Aš manau, kad Seimo kontrolieriui, ypatingai kalbant apie akademinę etiką atsakingam asmeniui, taip elgtis nederėjo. Tai Seimo pirmininko pasiūlymas yra logiškas ir, manau, teisingas“, – sakė S. Skvernelis.“
Skaitau – ir man vis vien neaišku: tai kaip konkrečiai “elgtis nederėjo“ tam valstybės tarnautojui? Kokia ta nerašyta taisyklė, kuri po šio atvejo, matyt, turės būti suformuluota teisės akte ar teismų praktikoje?
 
Pasižiūrėsime žemiau, o kol kas skaitome toliau, nes konkrečiausiai savo pretenzijas V.Sadauskui suformulavo Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė.
 
Kuri net pradėjo rinkti parlamentarų parašus dėl nepasitikėjimo akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi dėl jo paskelbtos 1000 eurų premijos žmogui, kuris surinks informaciją ir parašys mokslinio ar mokslo populiarinimo formato publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius Lietuvos gyventojus ar prisidėjusius prie jų trėmimų, kankinimų.
„Tai yra proaktyvus antisemitizmas, nes yra aiškiai suformuluota užduotis studentams ieškoti vienos tautybės žmonių, konkrečiai – žydų, įsitraukimo į žudynes ar trėmimų organizavimą, įrodymų. Tai nėra nei akademiška, nei etiška, nei žmoniška, ypač turint galvoje skaudžią Lietuvos žydų istoriją“, – teigia A. Armonaitė.
Jos teigimu, tokiais savo pareiškimais V. Sadauskas diskredituoja valstybės pareigūno statusą ir Seimo instituciją, nes ji skiria akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių.
Anot Seimo narės, Lietuvos įstatymai draudžia kurstyti neapykantą tautiniu pagrindu, todėl ji inicijuoja Seimo narių kreipimąsi į Seimo pirmininką, prašydama atleisti šį valstybės pareigūną iš pareigų.“
Taigi, anot A.Armonaitės, kuri nors ir dirba teisėkūroje aukščiausiame lygmenyje, pati akivaizdžiai nėra ragavusi teisinio išsilavinimo pradmenų, V.Sadausko pasisakymas:
  •  yra proaktyvus antisemitizmas;
  •  yra neakademiška, neetiška ir nežmoniška elgsena;
  • diskredituoja valstybės pareigūno statusą ir Seimo instituciją;
  • kurso neapykantą tautiniu pagrindu, t.y. galimai atitinka LR BK straipsniuose draudžiamų veikų sudėtį.
Baisu, ar ne? Būtų mielosios A.Armonaitės valia – už tokius siaubingus nusikaltimus V.Sadauskas jau žvelgtu į švininį vasario dangų virš Lukiškių aikštės pro grotuotą langą!
 
O dabar prisiminkime – apie ką konkrečiai kalbama ir pabandykime suformuluoti tą nerašytą taisyklę, kurią neva pažeidė akademinės etikos kontrolierius savo pasisakymu:
—————-
Po diskusijos apie kai kurių veikėjų bandomas tautoms primesti kolektyvines kaltes V. Sadauskas savo tinklaraštyje pasiūlė tūkstančio eurų mokslinės veiklos rėmimo grantą „moksleiviui, studentui, doktorantui, mokytojui ar mokslininkui, kuris surinks informaciją, dokumentus, medžiagą bei parašys darbą (bent 10 autorinių spaudos lankų), publikaciją apie žydų tautybės asmenis, kurie žudė žmones, prisidėjo prie trėmimų ir kankinimų“.
 
Ko jis tuo siekė? Pasitelkdamas surinktus faktus ir dokumentus įrodinėti, kad visa žydų tauta kolektyviai kalta dėl jos atstovų, dalyvavusių nusikaltimuose prieš Lietuvos žmones? Kas išties būtų nelabai etiška bei balansuotu ant neapykantos kurstymo ribos.
 
Tai kad ne – ir tai visiškai aišku tiems, kas skaitė tą jo diskusiją ir matė, kokią poziciją joje reiškė gerbiamas daktaras V.Sadauskas. Kaip tik priešingai – jis deklaravo save, kaip kolektyvinės kaltės pagal etninę kilmę priskyrimo pozicijos aktyvų oponentą !
 
Dr.V.Sadauskas tvirtina trauktis iš darbo neketinantis, nes:
„Žmogus atsistatydina, jeigu yra padaręs ką nors neteisingo, neigiamo arba blogo. (…) Aš nemanau, kad esu įžeidęs, nuskriaudęs, sumenkinęs“, – kalbėjo V. Sadauskas.
Jis teigė, kad idėja sumokėti pinigus už tyrimą apie žydų nusikaltimus gimė jo interneto svetainėje kilus diskusijai apie kolektyvinę tautų atsakomybę už kelių jos atstovų veiksmus.
„Ir buvo klausimas: kodėl taip yra traktuojama? Juk jeigu vienas ar keli lietuviai žudė, tai gali būti žydšaudžių tauta lietuviai. Jeigu klausimas, kad keli žydai žudė, kodėl traktuojama, kad žydai lietuvius žudė visi?“ – sakė kontrolierius.
Taigi matome, jog pats akademinės etikos kontrolierius visiems žurnalistams ir Seimo pareigūnams tiesiai šviesiai sako, jog kaip tik bandė įrodyti, kad žydai nebuvo nusikaltėlių tauta. Kaip ir lietuviai.
 
Nes kaip nacių parankiniais parsisamdžiusių lietuvių-budelių, dalyvavusių žydų žudynėse europinio Holokausto metu, sąrašai netampa pagrindu primesti kolektyvinę kaltę etninės kilmės pagrindu visai lietuvių tautai ar valstybei, taip ir sovietų parankiniais tapusių žydų-budelių sąrašai negali būti pagrindas kaltinti visą žydų tautą!
 
Būtent todėl nėra nieko blogo ar smerktino tame, kad atliekami rimti istoriniai tyrimai nustatant taikių Lietuvos gyventojų žudynių dalyvius nepriklausomai nuo jų tautybės bei to, kokiam okupantui jie tarnavo. Todėl jis ir pasiūlė tą premiją pilnam vaizdui nustatyti.
 
Tokia yra dr.V.Sadausko jo tinklaraštyje viešai išreikšta ir žurnalistams bei Seimui dar kartą patvirtinta pozicija.
 
Kas joje antisemitiško, neetiško, neakademiško, nežmoniško, diskredituojančio Seimą ar kurstančio neapykantą?
 
Kas iš tokio A.Armonaitės ir Co požiūrio šalininkų galėtu ateiti ir konkrečiai mums paaiškinti laisvos diskusijos sąlygomis? Nes aš nuoširdžiai negebu suprasti…;(
 
Palauksime, gal atsiras koks nebaugus akademikas ar pan.
 
O kol kas panašu, jog formuojama tokia – kol kas nerašyta – taisyklė Seimo paskirtiems akademinės etikos kontrolieriams:
 
“Akademinės etikos kontrolieriui savo vardu griežtai draudžiama viešai išsakyti nuomonę, poziciją ar skelbti informaciją – nepriklausomai nuo jos teisingumo, teisėtumo, korektiškumo bei gerų skelbėjo ketinimų – kuri gali sukelti tarptautinių žydų organizacijų atstovų, Lietuvos žydų bendruomenės vadovybės ar įtakingų narių nepasitenkinimą. Kilus tokiam nepasitenkinimui Akademinės etikos kontrolierius privalo atsistatydinti per vieną darbo dieną“.
 
Kažkaip taip, gerbiamieji. Kažkaip taip.
 
#Antisemitizmas
#FainaKukliansky
#VigilijusSadauskas
#AušrinėArmonaitė
#ŽodžioLaisvėKaput
#LietuvosŽydųBandruomenė
#AkademinėsEtikosKontrolierius
 
Šaltiniai ir literatūra:
—————————–
 
 
Reklama

Holokaustą su lenkais siejantys šmeižikai sės į kaliūzę 3 metams. Naujas Lenkijos įstatymas sukėlė Holokausto industrijos įniršio bangą!

holo_pl_plakat_law_polish_death_camp
Visgi lenkai yra drąsi ir tiesmuka tauta. Generuojanti drąsų elitą. Gal nelabai toleregišką ar neperdėtai gudrų, bet aiškiai suvokianti savo tautos interesus ir ryžtingai stojanti juos ginti. Akivaizdus faktas.
Kurį tik patvirtina naujo Lenkijos įstatymo sukelta baisi audra, kilusi pasaulio mass-medijų erdvėje ir kol kas neradusi jokio skambesnio atgarsio mūsų portaluose.
Pagal šį įstatymą, kurį dar turi patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas, veikėjams, šmeižiantiems lenkų tautą ir kaltinantiems ją dalyvavus nacizmo nusikaltimuose bei vartojantiems tokius niekšiškus išsireiškimus, kaip “lenkiškos mirties stovyklos“, gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė net iki 3 metų!
Žinoma, yra jame ir keistenybių, siekiančių savaip reguliuoti kaimyninių valstybių istorijos traktavimą, tarkime – bausmių numatymas už Ukrainos partizaninio judėjimo vykdytų Voluinės lenkų žudynių WW-II metais kitokį intepretavimą, nei oficiali Lenkijos doktrina, bet pati įstatymo logika tėra copy-paste nuo europinių Holokausto istorijos neigimo, menkinimo ar nukrypimo nuo oficiozinės linijos baudžiamųjų įstatymų.
Tik su viena nedidele pataisa – vietoje žydų, Lenkijos įstatymas numato analogišką lenkų tautos garbės ir jausmų gynimą nuo priešiško puolimo.
Palyginkime su mūsų situacija, kuomet vos prieš pora dienų mūsų Delfio portalas matomiausiose vietose dėjo Holokaustą išgyvenusių senukų antilietuviškus pasisakymu.
Maža to – Delfis garbingiausioje vietoje patalpino atvirai Lietuvą išdavusios moralinės pakaruoklės Rūtos Vanagaitės graudulingą interviu.
Vos ne valandos trukmės, kuriame didelis ponios Rūtos draugas, žinomas ir įtakingas žurnalistas Mindaugas Jackevičius visais įmanomais būdais bando sukelti auditorijai gailestį ir užuojautą “netyčiomis suklydusiai“ ir “nepelnytai nukentėjusiai“ vargšei rašytojai!
Lenkijoje tokie savo tautą už pinigus ar dar kokias preferencijas šmeižiantys ir svetimus interesus aptarnaujantys personažai bus teisiami ir sės kaliūzėn, o pas jie daromi pagrindiniais portalų TV laidų ir reabilituojančių straipsnių herojais!
———
Bet nukrypau nuo temos. O ji yra tame, kad Lenkijos įstatymas ir pati šalis susilaukė milžiniško puolimo iš …Holokausto industrijos pusės pačiu aukščiausiu lygiu! Žemiau įdėjau kelias nuorodas, kurios duoda supratimą, kas prasidėjo!
Lenkiją užpuolė visas Izraelio valstybės establišmentas – pradedant nuo Premjero ir baigiant Kneseto opozicijos lyderiu!
Jie pageidauja reguliuoti Lenkijos istoriją pagal savo reikmens ir reikalauja savo šalies ir viso pasaulio žydams teisės vadinti nacių mirties stovyklas “lenkiškomis“ ir nebaudžiamai šmeižti bei kaltinti lenkų tautą dalyvavus Holokausto nusikaltimuose!

Bet Lenkijos valdžia nepasiduoda ir kol kas laikosi tvirtai, kaip uola! Pasiskaitykite Twiterio susirašinėjimus tarp Lapido ir Lenkijos ambasados Izraelyje! Tikras trileris!

 

holo_pl_yair_lapid_polish_death_camp_law

 

There were Polish death camps and no law can ever change that,“ Lapid wrote. However, the Polish embassy in Israel quickly responded, writing Lapid: “Your unsupportable claims show how badly Holocaust education is needed, even here in Israel.“

The embassy also linked to a statement by the International Holocaust Remembrance Alliance, an international organization representing 27 nations and dedicated to the memory of the Holocaust, which supports the idea that it is “historically unsupportable to use the terms ‘Polish death camps.'“

“The intent of the Polish draft legislation is not to ‘whitewash’ the past, but to protect the truth against such slander,“ the embassy wrote.

Lapid fire back: “I am a son of a Holocaust survivor. My grandmother was murdered in Poland by Germans and Poles. I don’t need Holocaust education from you.

“We live with the consequences every day in our collective memory. Your embassy should offer an immediate apology,“ Lapid wrote.

The Polish embassy then responded again, asking Lapid: “How does that relate to the fact that WW2 death camps were German Nazi, not Polish (our thread)? Shameless.“

Transportation and Intelligence Minister Yisrael Katz tweeted: “The Polish government’s law is to deny Poland’s part in and responsibility for the massacre that took place on its soil. We will not forgot or forgive.“

holo_pl_yair_lapid_polish_death_camp_law1

Ir puikus pavyzdys, duodantis supratimą – kas yra ta kvazireliginio Holokausto kulto pagrindu sukurta Holokausto industrija ir kaip dera ryžtingai gintis nuo jos puolimo.
Svajoju, kad mūsų elitas visgi nors kiek pasimokytų iš lenkų kolegų – savo tautos interesų aiškaus suvokimo, ryžtingo jų atstovavimo bei garbingos laikysenos galingų jėgų puolimo akivaizdoje.
Palinkėkime lenkams sėkmės ir tvirtumo bei nepraraskime vilties ir dėl mūsiškių elitarijų! Gal matydami kaimynų pavyzdį ir jie susiims?
#naujienos
#IzraelisLenkija
#IstorijosKlastojimas
#HolokaustoIndustrija
#LenkaiNekaltiDėlHolokausto
#LenkijaBausTautosŠmeižikus
#VokiškosNeLenkiškosMirtiesStovyklos
#IšdavikėRūtaVanagaitėReabilituojamaDelfi
Citatos ir nuorodos:
————————
Poland’s Deputy Justice Minister Patryk Jaki, who authored the bill, said on Twitter it was not directed against Israel.
“Important Israeli politicians and media are attacking us for the bill … On top of that they claim that Poles are ‘co-responsible’ for the Holocaust,” he said, adding that “this is proof how necessary this bill is.”
The Polish government did not surrender to Nazi Germany and its government did not collaborate with the Nazis.
Polish government spokeswoman Joanna Kopcinska wrote on Twitter that the legislation aimed “to show the truth about the terrible crimes committed on Poles, Jews, and other nations that were in the 20th century victims of brutal totalitarian regimes – German Nazi regime and Soviet communism.”
—————–
Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu said he instructed his ambassador to meet Polish Prime Minister Mateusz Morawiecki to express opposition to the bill, which would make using phrases like “Polish death camps“ punishable by up to three years in prison.
“The law is baseless, I strongly oppose it. One cannot change history and the Holocaust cannot be denied,“ Netanyahu said.
Poles have fought for years against the use of phrases like “Polish death camps,“ which suggest Poland was at least partly responsible for the camps where millions of people, mostly Jews, were killed by Nazi Germany.
The camps were built and operated by the Nazis after they invaded Poland in 1939.
————————
“Those who see themselves as defenders of Poland’s good name are often quick to point out that in Poland there was no Quisling regime comparable to that which existed in other countries occupied by Germany — and that the Polish underground fought the Germans tooth and nail,” Weinbaum wrote.
“The truth is that local authorities were often left intact in occupied Poland, and many officials exploited their power in ways that proved fatal to their Jewish constituents.”
Some Poles welcomed the forced removal of their Jewish neighbors from their homes, he wrote. Some happily enriched themselves at the expense of their dispossessed neighbors, and some “did not recoil from committing acts of murder, rape and larceny — not always orchestrated by the Germans.”
….
“The implication of the new law means that in theory, a Jewish Holocaust survivor from Poland who lives in Israel, who may make a statement such as ‘the Polish people were involved in the murder of my grandfather in the Holocaust’ or ‘my mother was murdered in a Polish extermination camp,’ would be liable for imprisonment in Poland,” Haaretz wrote.
——————-
“There were Polish death camps and no law can ever change that,“ Lapid wrote. However, the Polish embassy in Israel quickly responded, writing Lapid: “Your unsupportable claims show how badly Holocaust education is needed, even here in Israel.“
The embassy also linked to a statement by the International Holocaust Remembrance Alliance, an international organization representing 27 nations and dedicated to the memory of the Holocaust, which supports the idea that it is “historically unsupportable to use the terms ‘Polish death camps.'“
“The intent of the Polish draft legislation is not to ‘whitewash’ the past, but to protect the truth against such slander,“ the embassy wrote.
Lapid fire back: “I am a son of a Holocaust survivor. My grandmother was murdered in Poland by Germans and Poles. I don’t need Holocaust education from you.
“We live with the consequences every day in our collective memory. Your embassy should offer an immediate apology,“ Lapid wrote.
The Polish embassy then responded again, asking Lapid: “How does that relate to the fact that WW2 death camps were German Nazi, not Polish (our thread)? Shameless.“
Transportation and Intelligence Minister Yisrael Katz tweeted: “The Polish government’s law is to deny Poland’s part in and responsibility for the massacre that took place on its soil. We will not forgot or forgive.“
According to the law, which was approved on Friday by the country’s lower parliament, anyone who publicly attributes guilt or complicity to the Polish state for crimes committed by Nazi Germany, war crimes or other crimes against humanity, will be liable to criminal proceedings. Punishment will also be imposed on those who are seen to “deliberately reduce the responsibility of the ‘true culprits’ of these crimes.“
The new law will apply both to Polish citizens and to foreigners regardless which country the statement is supposed to have been made in.
The implication of the new law means that in theory, a Jewish Holocaust survivors from Poland who lives in Israel, who may make a statement such as “the Polish people were involved in the murder of my grandfather in the Holocaust,“ or “my mother was murdered in a Polish extermination camp,“ would be liable for imprisonment in Poland.
Polish Deputy Justice Minister Patryk Jaki told parliament on Friday: “Every day, around the world, the term ‘Polish death camps’ is used – in other words, the crimes of Nazi Germany are attributed to the Poles. So far Poland has not been able to effectively combat this kind of insult against the Polish nation.“
——————-
Israeli officials are opposed to the proposed law, suggesting it will limit discussion of Polish involvement in the Holocaust.
“This is a shameful disregard of the truth,“ said Israel’s Education and Diaspora Affairs Minister Naftali Bennett.
“It is a historic fact that many Poles aided in the murder of Jews, handed them in, abused them, and even killed Jews during and after the Holocaust.“
“It is also a historic fact that the Germans initiated, planned, and built the work and death camps in Poland. That is the truth, and no law will rewrite it. These facts must be taught to the next generation.“
The Yad Vashem Holocaust Remembrance Centre in Israel said “There is no doubt that the term ‘Polish death camps’ is a historical misrepresentation. Yad Vashem will continue to support research aimed at exposing the complex truth regarding the attitude of the Polish population towards the Jews during the Holocaust.“
Prime Minister Mateusz Morawiecki tweeted that “Auschwitz-Birkenau is not a Polish name, and Arbeit Macht Frei is not a Polish phrase“:
“..Auschwitz is the most bitter lesson on how evil ideologies can lead to hell on earth. Jews, Poles, and all victims should be guardians of the memory of all who were murdered by German Nazis. Auschwitz-Birkenau is not a Polish name, and Arbeit Macht Frei is not a Polish phrase“
The country’s Deputy Justice Minister Patryk Jaki, who authored the bill, said Israel’s objections were “proof“ that it was needed.
“Important Israeli politicians and media are attacking us for the bill. On top of that they claim that Poles are co-responsible’ for the Holocaust,“ he said.
“This is proof how necessary this bill is.“

Papasakojo apie savo homoseksualinius pomėgius. O jeigu jis būtų svingeris arba BDSM mėgėjas?

Barzdotomis moterimis ir seksualinių mažumų renginiais nesidomiu, todėl Eurovizijos atrankų ir konkursų seniai nebežiūriu. Jau keli metai nesu girdėjęs jokios Eurovizinės dainos – nebent per radiją automobilyje, nežinodamas, ką groja.

Tačiau portalų antraštes vis dar permetu akimis. Iš jų ir sužinojau apie Lietuvos atrankinio konkurso į Euroviziją (žr. UPD apačioje) pagrindinį įvykį.

Ne, tai nebuvo kažkoks neįtikėtinas beprotiškai-fantastiško lygio vokalinis stebuklas. Tai buvo ne dainavimo burna, bet gretutinės srities pasiekimas!

Vienas iš atrankos dalyvių, o gal net ir laimėtojas (nežinau, nes neseku), kažkoks negirdėtas neregėtas dainorėlis Gražvydas Sidiniauskas, pabaigęs dainavimą neskubėjo užverti burnos ir tiesioginiame eteryje visai Lietuvai pranešė, kad turi pomėgį seksualiniams santykiams su vyrais ir yra praktikuojantis homoseksualistas.

Po šito keistoko poelgio tolerantiškoje spaudoje pasipylė susižavėjimo ir pasigėrėjimo šūksnių lavina. Žurnalistai džiūgavo dėl tokių dainorėlio seksualinės elgsenos ypatumų ir pranašavo jam būsimą pergalę Eurovizijos tolerantiškų dainų konkurse.

Kilo ir nemenkos dalies Lietuvos gyventojų, vis dar žiūrinčių tą kvailą renginį, nepasitenkinimas. Neapdariai leidę savo mažamečiams vaikams žiūrėti tas dainuojančių burna konkurso atrankas jie nesitikėjo, kad vietoje linksmų maliodijų bei skambių trelių jų atžalos bus priverstos klausytis nuo scenos besiliejančių pasakojimų apie dainorėlio seksualinį gyvenimą.

Palaukite, bet juk pinigus mes mokėjome ne už tai, – pyko žiūrovai. – Jei norėčiau pasidomėti homoseksualizmu, tai nueičiau į gėjų klubą.

Kodėl vietoje dainavimo turime klausytis pasakojimų apie dainorėlio seksualinius pomėgius? Koks mums skirtumas su kuo, kaip ir kiek kartu jis sangulauja?

Konkurso esmė juk tame, kokius garsus jis sugeba išgauti savo burna, o ne ką jis su ją daro ar ką į ją kišasi laisvalaikiu!, – tokius piktus Eurovizijos gerbėjų komentarus buvo galima aptikti viešojoje erdvėje.

O ir tikrai. Kodėl viešas TV renginys, kurį žiūri tūkstančiai vaikų, išnaudojamas tam, kad pranešti visai Lietuvai apie dainorėlio homoseksualizmą?

Kodėl mes turime apie tai žinoti? Kodėl mums turėtu būti tai svarbu ar įdomu? Kodėl ponaitis Gražvydas iš TV ekrano lenda į mūsų namus su pasakojimais apie savo seksualinius pomėgius?

Jis ką, apsėstas? Neskiria savo privataus gyvenimo ir viešosios veiklos?

Kas per absurdai vyksta? Šiandien mums siūloma džiaugtis ir gėrėtis tuo, kad kažkoks dainorėlis prisipažino, jog užsiima seksu su vyrais.

Rytoj kokia džiazū pasigirs, jog yra svingerė, t.y. keitimosi lytiniais partneriais šalininkė. Ir ką – vėl džiūgausime ir gėrėsimės?

Po to vėl koks nabagas visiškai netinkama proga televizoriuje pasidalins smagiais potyriais praktikuojant BDSM pramogas. Kelsime ir jį į padanges ir šlovinsime jo drąsą, pažangą ir toleranciją?
————–
Supraskite mane teisingai – neturiu nieko prieš homoseksualizmą, svingerizmą, sadomazochizmą, panseksualizmą ir kt. suaugusių žmonių pažangias seksualines praktikas. Tegul žmonės mėgaujasi, jeigu jiems smagu.

Bet juk visi tie pomėgiai nuo seno buvo laikomi asmens intymaus gyvenimo, t.y. itin privačia sritimi.

Kodėl kažkieno seksualiniai pomėgiai staiga pradeda virsti visai kitos srities viešųjų TV renginių dalimi? Kodėl žmonės, susirinkę pasiklausyti dainavimo, turi klausytis apie kažkieno meilę lytiniams santykiams su savo lyties atstovais?

Nemanau, kad tai yra sąžininga žiūrovų atžvilgiu. Laimei, kad jau prieš kelis metus susiprotėjau nutraukti Eurovizijų žiūrėjimą ir taip apsaugojau savo vyriškų ausų skaistumą nuo dainorėlio burna Gražvydo verbalinio įsiskverbimo.

Ir ačiū Dievui!
—————————–
UPD. TV žiūrėjimo nevengiantys akyli FB komentatoriai informavo, kad aprašytas atvejis nutiko ne Eurovizijos atrankoje, bet kito, nesusijusio su Eurovizija konkurso “Lietuvos balsas“ finale. Priimu pastabą, tekstą prašau skaityti atitinkamai. Dėkui Karolis Grigaliūnas.

#LietuvosBalsas
#GražvydasSidiniauskas
#PapasakojoKąDaroLovoje
#EurovizijaDainavimasBurna
#HomoseksualizmoPlėtrosAktyvistai
#NepilnamečiųApsaugaNuoŽalingosInformacijos

Religinis judėjų gyvenimas Vilniuje virte verda. Mero žydų patarėjas vis užmeta pliauską-kitą ant lauželio

daniel_lupshitz_shalom_ber_krinsky_skandalas_sinagoga
Netyčiomis pasižiūrėjau LNK žinias per televizorių. Kriminalų skiltyje rodė, kaip po kilusio šaršalo su Chabado rabinu iš Choralinės sinagogos su policijos pagalba į nuovadą išgabenamas Vilniaus mero “jewish adviser’is“ Daniel’ius Lupshitz’as.

Lietuvos žydų bendruomenės FB Sienos skelbimuose šis skandalingas įvykis aprašytas taip:

“Šiandien, rytinės maldos (Šacharit) metu, į Vilniaus Choralinę sinagogą buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Susirinkusiems melstis ir skaityti Torą, šiurkščiai pažeisdamas sinagogos rimtį ir viešąją tvarką, vartodamas necenzūrinius žodžius ir įžeidimus, trukdė Vilniaus m. savivaldybės mero patarėjas Danielius Lupshitzas.
Dėl šio asmens veiksmų stiprinti apsaugą sinagogoje bei pasitelkti policijos pagalbą tikintiesiems tenka nebe pirmą kartą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kategoriškai atsiriboja ir smerkia sąmoningas provokacijas tikinčiųjų atžvilgiu.
Toks elgesys sinagogoje yra netoleruotinas ir rodo milžinišką nepagarbą visiems jos lankytojams, todėl tikimės, kad įvykis bus atitinkamai vertinamas kompetentingų teisėsaugos institucijų.
Apgailestaujame, kad susirinkusiems buvo sutrukdytas Toros skaitymas ir malda.“

Šaltinis – LŽB FB Siena:
https://www.facebook.com/zydubendruomene/posts/1752520748113344

Tuo tarpu Daniel Lupshitz FB Sienoje šis atvejis nušviečiamas šitaip (cituojamas pilnas tekstas) :

“Šiandien iš Sinagogos keliavau į komisariatą nes rabiną maldos metu pavadinau šiukšle.
Nu aš tai esu pripratęs daiktus vadinti savais vardais ir šiukšles vadinu šiukšlėmis.
O tai, kad anie yra užsidėję rabinų kepures ar apsiaustus – jų šventais nedaro.
Taip aš galvoju.
Matot, judaizme jokios hierarchijos nėra. Yra Dievas, ir žydas. Viskas.
Priminsiu, kad tik praeitą šabą anie susimušė tarpusavy sinagogoje, dėl nepasidalino degtinės butelio (tikra istorija), o tą rabiną, kurį dabar jie su tokiu užsidegimu “gina” – jie patys visus metus neįleido melstis.
Sinagoga iki šiol yra apjuosta spygliuota viela, kad ano vaikai neperlipinėtų tvoros (sic).
Įdomu, kad ant sinagogos kaba akmeninė lenta, skelbianti, kad ši sinagoga yra “litvakų” arba mitnagdim arba “besipriešinančiųjų” (chasidizmui) sinagoga, (lentelė pakabinta Vilniaus religinės žydų bendruomenės pirmininko paliepimu (matyt) – prieš n-metų, kai jie dar kovojo su bloguoju chasidų rabinu (kurį aš pavadinau šiukšle, ir kuris visai nesidrovėjo visai neseniai muštis ir koliotis sinagogoje su kitu (-ais) rabinais.
Tuo tarpu šiandien Levinas (Vilniaus žydų relyginės bendruomenės pats save pasiskelbęs pirmininkas) chasidų rabiną (kas yra absoliučiai nepriimtina iš relyginės lietuvių (mitnagdim) žydų kanono pusės) vadina “mūsų” ir “sinagogos” rabinu. 🙂 Visai mielai pamiršęs, kad dar neseniai pats rinko ir skyrė “teisingus” mitnagdim arba “lietuvius” rabinus. Tokių buvo NET 4.
Pikti liežuviai kalba, kad Vilniaus žydų relyginės bendruomenės pirmininkas Levinas – pagautas padirbinėjamt savo dukters gimimo liudijimą tam, kad ana galėtų ištekėti Izraelyje.
Nes kitaip Izraelyje ištekėti/vesti negali. Gali visur kitur, bet ne Izraelyje.
Anot tų pačių piktų liežuvių – Sinagogos ūkvedys Jonas dirba darbelį, “kantoriaus” žmona – gide, kuri sako “ar girdėjote mano vyrą vedant maldą – jis gieda kaip angelas” (nei ten klausos bičas turi, nei jokios dovanos, nei žinių – baubia savo sugalvotas, bet ne nustatytas melodijas, sakydamas, kad čia “pagal seną tradiciją taip dainuoti reikia” – (vietiniai nežino, ir patikrint negali, bet trust me bachūras freestailina 🙂 )(kaip koks stambus gyvulys – bet nukrypau) – abi priimtos buvo be jokių konkursų (priminsiu, kad sinagoga nėra privati įmonė, bet vieša įstaiga, kur IMHO turėtų būti rengiamas nors pats paprasčiausias konkursas), bet kaip tie patys pikti liežuviai sako – kam konkursas jei ūkvedžio žmona dirba kartu (ar yra pažįstama) su relyginės bendruomenės pirmininko žmona. 🙂
Relyginės bendruomenės pirminkas melstis, beje, net nemoka – o kam?
Seneliai, kurie su manim meldžiasi sinagogoje skundžiasi, kad yra tieiogine žodžio prasme terorizuojami bendruomenės pirmininko – sako, kad ne kartą jiems buvo pasakyta, kad jei jie nebalsuos už pirmininko perrinkimą – jiems nebemokės pensijų. (papildomų 120 EUR į mėnesį, primokamų už sinagogos lankymą).
Muštinės tarp vadinamų rabinų sinagogoje – ne kartą filmuotos ir postintos nete, o per praeitą pusmetį jie patys priėmė ir atleido jau minėtus aukščiau 4 rabinus.
Na o dabar, šitie mieli ponai mane moralės sugalvojo mokyt.
Nejuokinkit, klounai.
Policijoje pasisiūliau susimokėti baudą, kur pareigūnai manęs paklausė ar aš gailiuosi, – atsakiau, kad ne, kad tai ką pasakiau tą tikrai ir galvoju, – man pasakė, kad pareigūnai nusprendė man baudos neskirti, – viskas.“

Šaltinis – D.Lupshitz’o FB įrašas:

https://www.facebook.com/iskariotas/posts/10210900402527804

Komentuoti perdėm nėra ką. Akivaizdu, jog religinis judėjų gyvenimas Vilniuje virte verda. Kas be ko – ne be Vilniaus miesto mero žydų patarėjo pastangų. Faktai kalba patys už save – ne ką bepridėti.

Beje, tiems, kas nesuprato D.Lupshitz’o konflikto su rabinu esmės, trumpai paaiškinsiu:

– žydiškų pamaldų metu garbingiausi bendruomenės nariai būna kviečiami ant sakyklos – skaityti Toros (šventraščio) ištraukų hebrajų kalba.

D.Lupšitz’as, jo teigimu, davė rabinui 500 eurų ir – žydui savaime suprantama – tikėjosi būti pagerbtas iškvietimu Toros skaitymui. Deja, ir vėl eilinį kartą buvo rabino piktybiškai praignoruotas – pakviestas prie šventraščio buvo kitas maldos dalyvis.

Ir taip ne geležinė Danieliaus kantrybė trūko ir jis pašokęs iš vietos pripuolė prie pirmoje eilėje išdidžiai sėdinčio rabino. Ne, į snukį nedavė ir barzdon nekibo – nors nedaug tetrūko – tik iškoliojo nevalstybine kalba bei visų pamaldžių žydų akivaizdoje pavadino bendruomenės religinį lyderį ir vienuolikos vaikų tėvą “šiukšle“!

Pasipiktinę šaršalu Sinagogos lankytojai iškvietė policiją, kuri ir išgabeno nuviltą teisėtuose lūkesčiuose D.Lupšitzą į nuovadą. Filmuojant šį neeilinį religinio gyvenimo įvykį atskubėjusios LNK televizijos žinių operatoriaus.

Iš vienos pusės Danielių galima suprasti – 500 eurų vis gi yra pinigas. Ne milijonai, bet suma, suteikianti eiliniam žydeliui teisėtų vilčių dėl šokios tokios papildomos pagarbos iš rabino pusės bent vienų-kitų pamaldų metu.

Iš kitos pusės, motyvas, kuriuo religinės bendruomenės pirmininkas Š.Levinas pagrindė pabrėžtinį rabino nenorą leisti D.Lupšitcui viešai balsu skaityti šventraštį yra pakankamai rimtas. Mat jiems kilo pagrįstų abejonių dėl minėto pono …žydiškumo! Kaip žinia, gojams negalima leisti skaityti Toros per judėjų pamaldas. Todėl ir.

Aišku, D.Lupšitzui kilo logiškas klausimas – kodėl rabinas iš jo paėmė tuos 500 eurų, jeigu jau manoma, kad jis tėra apsimetėlis, o ne true žydas? Atsakymas dvelkia Vilniaus Gaono verta amžina žydiška išmintimi: ogi todėl, kad pinigų imti iš gojų Dievas žydams nedraudžia! Priešingai, netgi skatina!

Bet tie vargani 500 eurų tikrai nėra pakankama priežastis piktinti Jo šventas ausis feikinio žydo veblenimais, skaitant šventraštį pamaldų metu. Yra principų, kurių joks rabinas nepažeis dėl tokios menkos sumos!

Tačiau D.Lupšitz’as aiškina, jog atsiuntė rabinui pažymą iš Izraelio Vyriausiojo rabinato kontoros, kurioje pateiktos vyriško lytinio organo rentgenogramos ekspertizės išvados ir oficialiai patvirtinta, kad jis yra tikras, 100% košerinis žydas!

Į ką Lietuvoje veikiančios žydų religinės bendruomenės pirmininkas Š.Levinas logiškai  atsikirto, jog tas neaiškus popierius nėra išverstas į valstybinę lietuvių kalbą, neturi apostilės ar notarinio patvirtinimo, todėl dar nežinia – kas ir ką ten tais nesuprantamais hieroglifais greta sunkiai įžiūrimos neaišku kam priklausančio patrumpinto pimpalo nuotraukos prikeverzojo!

Į tokius neatremiamus pasvarstymus D.Lupšitz’as kontrargumentų pritrūko – tik beviltiškai gūžčiojo pečiais prieš LNK telekameras, bet tiesioginiame eteryje nusimauti kelnes ir pademonstruoti žiūrovams trūkstamus žydiškumo įrodymus nesiryžo.

Tai dar nežinia, kaip ten yra ir kas liks teisus.
—————-
Stebintiems iš šalies tas verdančio žydiško religinio gyvenimo peripetijas vertingiausia yra sužinoti kai kurias įdomias detales. Pateiktas D.Lupshitz’o ir pagrįstas jo žodžiais. Pavyzdžiui:

A – kad Choralinė sinagoga reguliariai tampa rabinų tarpusavio muštynių vieta. Taip pat ir tarp eilinių maldų dalyvių. Tame tarpe – dėl …butelio degtinės! Sakyčiau, kiek pribloškiančios ir spaudos viešai menkai nušviečiamos pikantiškos detalės.

B – kad nuolatiniams Sinagogos lankytojams už dalyvavimą pamaldose mokama kasmėnesinė 120 eurų dydžio stipendija. Tai yra įprastinė praktika, kuria siekiama, kad nuolat susidarytų bent 10 vyrų minjanas, būtinas, kad įvyktu pamaldos.

Palyginkite su spaudoje nuolat aprašomais šiaudinių katalikų verksmais dėl kunigų teikiamų patarnavimų įkainių. Pas žydus rabinai tikintiesiems dar primoka – kad tik ateitu į pamaldas!

C – kad judėjų religinės bendruomenės pirmininkas Š.Levin’as nemoka melstis, o jo dukra pagal Halachą nėra laikoma žyde, todėl norint ją ištekinti Izraelyje pastarajam teko padirbinėti jos gimimo liudijimą, eliminuojant dokumente demaskuojančias nežydišką kilmę iš motinos pusės detales.

Skaitant apie tokius Š.Levino šeimos vargus belieka tik atsidusti: nelengvas reikalas būti judėjumi. Norint sukurti šeimą tenka įrodinėti kraujo grynumą ar proporcijas iš tinkamos pusės.

O štai lietuviu gali apsiskelbti kas tik nori – ir nieko niekam įrodinėti ar dokumentų klastoti nereikia. Nėra jokios Vyriausiosios Lietuvybės Nustatymo ir Patvirtinimo tarnybos, kuri atlikinėtu ekspertizes bei išdavinėtu oficialias pažymas – yra konkretus asmuo lietuvis ar nėra.

Khhm, bet čia jau kyla rizika nusprūsti į nepolitkorektiškų samprotavimų lankas – ko negaliu sau leisti tik išėjęs iš eilinio mėnesinio Zuckerbergo bano. Tuo ir užbaigsiu šį pažintinį postą apie religinį Vilniaus žydų gyvenimą.

#LNK
#žydai
#BerKrinsky
#ShmuelLevin
#DanielLupshitz
#TorosSkaitymas
#500eurKaipĮBalą
#LietuvosŽydųBendruomenė
#JudėjųReliginisGyvenimasVerda
#StipendijaUžDalyvavimąPamaldose
#RaimondasNavickasBisMėnesinisBanasBaigėsi

Lietuvos balsavimas JT prieš D. Trump’o sprendimą dėl Jeruzalės. Komentaras į Vytauto Sinicos komentarą

trump_jeruzalė

 Šį memą padariau tą patį vakarą, kai sužinojau apie Prezidento D.Trumpo sprendimą dar kartą oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir nutraukti ilgus metus trunkantį prezidentinį embargą senam JAV valdžios sprendimui – perkelti ambasadą ir kitas JAV įstaigas iš Tel-Avivo į Šventąjį Miestą.

Ketinau paraginti brolius-lietuvius stačia galva nepulti į mūsų niekaip neliečiančias svetimas peštynes ir tiesiog mandagiai pastovėti nuošalėje, perdėm aktyviai nereiškiant palaikymo nei vienai pusei.

Deja, Zuckerbergo ilgalaikių banų už nieką politikos dėka neturėjau galimybės apie šį reikalą pasisakyti iškart. Nespėjau tiesiog. Per tas dienas visi jau pasisakė, nuo Prezidentės iki paskutinio Delfio komentatoriaus – ir tikrai nemaniau, kad turėsiu ką bepridėti.

Tačiau! Be jokio ypatingo reikalo prisijungus prie užblokuoto profilio Zuckerbergas netikėtai pakišo po akimis Vytauto Sinicos gruodžio 22 d. komentarą Lietuvos balsavimo JTO prieš  D.Trumpo sprendimą  tema:
vytautas_sinica_tekstas
Kuriame Vytautas ne itin rūsčiai, tačiau visgi pasmerkė tokią mūsų šalies poziciją.  Argumentuotai, be abejo. Kitokios mados šis autorius neturi.

Kaip žinia, ne kartą ir ne du esu deklaravęs, jog laikau V.Sinicą neabejotinu jo kartos ir vienu rimčiausių tautinės pakraipos tradicionalistinių jėgų intelektualiniu lyderiu.  Po kurio išsakytomis pozicijomis, kaip taisyklė, galiu pridėti tik jau įkyrėjusią frazę:  “Pasirašau po kiekvienu žodžiu, o po kai kuriais – dukart“.

Net man pačiam, atvirai sakant, nusibodo  toks totalus nuomonių sutapimas. Nes norisi įvairovės, smegenų pagirždinimo, požiūrio iš kiek kitokio kampo, tačiau tomis pačiomis intencijomis.

Tuo tarpu žiūrint į visus Vytauto straipsnius apima jausmas tarsi savo paties mintis skaityčiau! Tik suguldytas geriau išsilavinusio, plačiau apsiskaičiusio ir, būkime objektyvūs, intelektualiai galingesnio autoriaus.

Todėl buvo smalsu – ar kada atsiras proga dėl kokios nors priežasties pasakyti, kad nepritariu/nepilnai pritariu V.Sinicos išvadoms? Kiek truks tas žiūrėjimas į mintis tobulai atkartojantį interneto veidrodį?

Ir štai – ta diena atėjo.

Turiu omenyje Vytauto samprotavimus apie “istorinį teisingumą“, kuriais jis pagrindžia savo siūlymą mūsų valstybei besąlygiškai palaikyti D.Trumpo sprendimą ir gal net pasekti jo pavyzdžiu.

Vardan aiškumo – šiuo atveju Vytauto logika nepriekaištinga. Skylių  samprotavimuose nėra. Intencijos taip pat neabejotinai pačios geriausios, nes galutiniame tiksle siekiama naudingiausio  mūsų tautai tarptautinių  santykių modelio.

Silpnoji loginės konstrukcijos vieta, kurią iškart pastebėjo jo teksto komentatoriai, yra laisvai įsivestos prielaidos, kuriomis paramstytas tas “istorinio teisingumo“ stulpas bei ėjimo prieš galiojančios tarptautinės teisės srovę ir principines ES galiūnų  nuostatas naudingumas ilgalaikių perspektyvų atžvilgiu.

Žemiau – aukščiau matomo pilna apimtimi Vytauto teksto citatos su mano pakomentavimais po brūkšnio:

“..Balsas prieš JAV, bandant įtikti ES lyderiams, yra įvairiausiomis prasmėmis klaida.“

Na, kaip čia pasakius.

Tie, kas pamena Lietuvos užsienio prekybos statistikos lentelę ir ES paramos svorį mūsų biudžeto dalyje, įmokų/paramos santykį bei pagrindines lietuvaičių emigracijos kryptis, suvokia, kad pasirinkimas nėra toks jau paprastas. Jei visgi galvojame apie mūsų tautos gerbūvį sąlygojančius interesus:

ES28 – 2015 /LT importas 13 294 250.3 /LT eksportas 12 910 410.7
Jungtinės Valstijos – 2015 /LT importas 321 642.5 /LT eksportas 960 805.1

Juolab, kad šiuo atveju problema yra dar tame, kad Izraelio veiksmai ir D.Trumpo sprendimas dėl jų pripažinimo akivaizdžiai prieštarauja tam, kas vadinama tarptautine teise. Kurioje yra atspindėtas pasaulio galingųjų konsensusas tam tikru XX a.  laikotarpiu.

Kaip teisingai pastebėjo vienas Vytauto sienos komentatorių, tokios mažos šalys, kaip Lietuva yra suinteresuotos stabiliai galiojančios tarptautinės teisės buvimu ir jos griovimas, keičiant atviru principu “kas stipresnis, to ir tiesa“ neatspindi mūsų interesų ilgalaikėje perspektyvoje. Apsižvalgius aplinkui nesimato šalių, kurių atžvilgiu mes būtume gerokai stipresni įvairiais objektyviai pamatuojamais parametrais, gausos.

Štai jeigu (ir kuomet) D.Trumpas įveiks ES lyderius ir perlauš arabiškų šalių nuostatas (tikrai nėra neįmanomas dalykas)  dėl to, kaip turėtu būti išspręstas palestiniečių pilietinių teisių klausimas ir tai bus įtvirtinta tarptautinėje teisėje, tuomet ir Lietuvai ateis laikas reikštis.

O kol kas kišti pirštus tarp besisukančių JAV-ES santykių girnų ypatingos prasmės nesimato. Bent jau iš pragmatinės užsienio politikos požiūrio taško.

“… Santykiuose su Izraeliu (kaip ir su Lenkija) vargstame įsiteikinėdami dirbtinai kurstomuose klausimuose, tačiau duriame į nugarą tada, kai šioms šalims būna iš tiesų svarbu (Varšuvai – suverenumas, Izraeliui – Jeruzalė).“

Dalis tiesos tokiame pasisakyme dėl Lietuvos užsienio politikos formuotojų blaškymosi yra. Ypač dėl Lenkijos, kurią vis bandome maloninti visokiomis jai iš esmės nereikšmingomis, bet iš tuščio  unoro reikalaujamomis  kvailystėmis.

Tačiau Izraeliui svarbus klausimas dėl Jeruzalės priklausomybės ir statuso negali ir neturėtu būti sprendžiamas atsietai nuo gyvybiškai susijusio klausimo dėl 1967 m. okupuotose teritorijose gyvenančių palestiniečių pilietinių ir žmogaus teisių.

Šis esminis klausimas gali būti sprendžiamas įvairiai – atskiros arabų valstybės sukūrimo,  teritorijų aneksijos bei Izraelio pilietybės jų gyventojams suteikimo ar dar kokiu žmonišku  būdu – bet jis turi būti sprendžiamas.  Nes kamuolys jau 50 metų yra žydų pusėje. Ir niekaip nepaspiriamas. Ilgokai, švelniai tariant.

Ir pasaulio galingieji aiškiai, nors ir pabrėžtinai nepiktai, duoda Izraeliui tai suprasti. Tame tarpe ir realios tikrovės fakto – kad Jeruzalė atlieka Izraelio sostinės funkcijas – nepripažinimu.

Tuo tarpu Trumpo sprendimas silpnina tokį galingųjų konsensusą ir kuria sąlygas Izraeliui po truputį, etapais, įveikti tarptautinės bendruomenės keliamus ir tarptautinės teisės sąlygotus reikalavimus dėl esminių palestiniečių teisių sprendimo.

 “…Geopolitiškai klystame, nes einame prieš savo vienintelį saugumo garantą….“

Na, ne vienintelį. Esant galiojančiai tarptautinei  teisei narystė ES irgi yra tam tikra garantija nuo brutalios rytinio kaimyno okupacijos. O štai jeigu eilinį kartą be jokios aiškios naudos palaikysime JAV veiksmus, griaunančius tarptautinę ir įtvirtinančius stipriojo teisę – ilgainiui tai gali ir atsirūgti.

Nėra jokių garantijų,  kad netapsime galingųjų derybų objektu ir nebūsime atiduoti kieno nors įtakos zonon, pasitaikius progai išmainant į kokią nors labiau įdomią šalį L.Amerikoje ar Azijoje.

“…Tą dar būtų galima daryti dėl iš principo teisingo reikalo, bet čia tikrai nebuvo tas atvejis. Užsienio politikos formuotojai tikrai nemano, kad Izraelis okupavo musulmonų etnines žemes, neapsimeskim. Istorinis teisingumas kaip tik priešingas. Itin ironiška, kad kaip tik Lietuva to nesupranta.“

Šioje vietoje vertėtu pasitikslinti – kas konkrečiai turima omenyje, minint tokį sunkiai apibrėžiamą terminą, kaip  “musulmonų etninės žemės“?

Tik (a) Rytų Jeruzalę ar (b) visas 1967 m. Izraelio okupuotas ir tokiame statuse išlaikomas arabų-palestiniečių gyvenamas teritorijas, tarp kurių yra ir minėto miesto dalis?

IMHO, kalbant apie “istorinį teisingumą“ derėtu turėti omenyje (b) atvejį.

Tačiau šių “ginčytinų“ ar kaip jas nepavadinsi, teritorijų okupacija tiesiogine to termino prasme yra visuotinai pripažintas faktas. Nes kitaip to, kas ten vyksta teisiškai bei faktiškai, pavadinti negalima. Ir ginčytis dėl to beprasmiška – visi prasmingi ginčai vyksta dėl to, kaip tą okupaciją užbaigti, suteikiant tų teritorijų gyventojams visas pilietines bei žmogaus teises, atimtas iš jų prieš penkiasdešimt metų. Variantų skaičius yra baigtinis ir ne itin didelis, bet tai jau perdėm plati tema komentaro komentavimo formatui.

“…Jeruzalė yra žydų sukurtas ir amžiais kurtas miestas, jų kūnas ir kraujas. Tai, kad po žydų išvarymų ir okupacijų musulmonai galiausiai įsikūrė šiame krašte ir kūrė čia savo kultūrą bei su juo suaugo, nepadaro šio miesto jų.“

Štai čia Vytautas jau kiek peržengia samprotavimų korektiškumo ribą, pavartodamas sąvokas “žydų išvarymus“ ir “okupacijas“. Jeigu jau kalbame apie istorinį teisingumą, tai ir būkime faktiškai teisingi.

Nes tie, kas domėjosi to krašto senobės istorija pamena, kad po anti-romėniškų sukilimų žlugimo jokios visuotinės žydų  deportacijos iš tų kraštų  nebuvo. Tai tėra aktyviai diegiamas ir gerokai įsišaknijęs išsilavinusių žmonių galvose pop-istorijos mitas.

Pagrindinė Judėjos gyventojų dauguma, kurie buvo taikūs žemdirbiai, t.y. priklauso sėsliausiai žmonijos daliai, liko gyventi ant savo žemės ir dirbo ją toliau. Taip, amžių eigoje jiems ne kartą ir ne du teko keisti kalbą, religinę bei etninę tapatybę, bet genetiškai jie išliko tiesioginiai Senovės Judėjos gyventojų palikuones.

Beje, per visus tuos amžius jokio draudimo diasporos žydams apsigyventi buvusios Judėjos Karalystės teritorijoje ar pačiame Jeruzalės mieste niekada nebuvo. Nei prie vienos valdžios iki pat britų mandato.

Tačiau žydai aktyviai plito po visą pasaulį ir kasmet minėjo sugrįžimą į Jeruzalę maldose, bet nei nemanė vykti gyventi  į istorinę tėvynę. Iki pat sionizmo judėjimo pradžios XIX a. pabaigoje.   Nes judaizme žydų sugrįžimas į tą miestą šiaip jau siejamas su Mošiacho aka Mesijaus atsiradimu  ir jo veikla artinant Pasaulio pabaigą – Šventyklos atstatymu ir pan.  Religinė logika paprasta – kol nėra Mošiacho, žydams tame šventame svajonių mieste fiziškai nėra kas veikti – pakanka minėti maldose.

Apie tai labai neblogai parašyta garsiojoje Šlomo Zando knygoje The Invention of the Jewish People (pilnas tekstas anglų k., PDF, 343 psl.) su visomis nuorodomis į specialistų istorikų darbus.  Būtinas skaitalas besidomintiems žydų tautos istorija, neblogai pravalantis smegenis nuo įvairių propagandos įbruktų “istorinių teisingumų“ mitų ir duodantis galimybę susipažinti iš vidaus su nekvailos tautos elito praktika – kaip yra konstruojami ir palaikomi tautiškai naudingi naratyvai.

Ir antra: vargu ar terminas “okupacija“ retrospektyviai  naudotinas tam valstybių kaleidoskopui, kurioms du tūkstančius metų priklausė dabartinės Palestinos&Izraelio  žemės.  Priklausė ne šiaip sau, bet  pačiu autoritetingiausiu iki pat XX a.  teritorijų įgijimo teisiniu pagrindu  – užkariavimo teisėmis.

Pati mintis apie po 2000 metų pertraukos vis dar  galiojančią XIX a. susiformavusios modernios žydų tautos “teisę“ sugrįžti ir įsikurti žemėse, kuriose,  anot religinių raštų naratyvo, gyveno jų “dvasiniai proproprotėviai“ yra, švelniai tariant, savotiška.

Pabandžius tokio modelio “istorinį teisingumą“ pritaikyti kitur, galima nesunkiai sulaukti logiškai nepriekaištingų pasiūlymų iškraustyti Lotynų ir Šiaurės  Amerikos bei Australijos-Naujosios Zelandijos gyventojus atgal į Europą, perduodant visas nuosavybės teises į tų kontinentų žemę indėnų, aborigenų bei eskimų gentims.

Na, o po pasaulį plačiai pasklidusius arabus, matyt, derėtų sukelti atgal į Arabijos pusiasalio dykumas. Vargu, ar jie ten tilps, bet tokios smulkmenos neturėtu būti kliūtis “istorinio teisingumo“ įgyvendinimo logikai?

Žinoma, tai tėra ironija bei humoras, bet jis aiškiai parodo – kur link veda tam tikros loginės konstrukcijos jų pavertimo visuotine taisykle atveju.

 “…Analogija su Vilniumi, kurį įkūrė ir kūrė lietuviai, bet vėliau jame suklestėjo lenkiška kultūra ir jis tapo lenkams iš tiesų brangus, akivaizdi. Ar lenkų meilė Ostra Bramai suteikia jiems kokią nors teisę į istorinę Lietuvos sostinę? Ne.“

Štai čia derėtu stabtelėti ir aiškiai pasakyti vieną paprastą, bet būtina įvardinti dalyką:

Lietuvai Vilnius priklauso NE dėl “istorinio teisingumo principo“, kaip tokio, automatinio realizavimo, bet dėl to, kad toks buvo ano meto pasaulio galingųjų  konsensusas, įtvirtintas tarptautinėje teisėje. Būtent tos teisės ribose ta priklausomybė Lietuvai negali būti kvestionuojama.

O štai sugriovus tą tarptautinę teisę a la “Trump’as dėl Jeruzalės“ veiksmų pasėkoje, dar nežinia, kaip tą “istorinį teisingumą“ dėl Vilniaus priklausomybės galima bus pasukti, turint pakankamai brutalios jėgos bei noro.

Nes pakanka įvesti kitas bazines prielaidas ir kriterijus tam “istoriniam teisingumui“ matuoti – ir viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. O jau kūrybingų akademikų istorikų bei literatorių-publicistų, kurie sukurps tomus reikalingą “istorinio teisingumo“ versiją pagrindžiančių veikalų, trūkumo niekada nebūna. Finansavimo klausimas ir techninis darbas.

Jau kas kas, bet Lietuva turėjo progos tuo įsitikinti savo kailiu dar prieškariu, kuomet mūsų siūlomi “istorinio teisingumo“ argumentai   kažkodėl niekaip nepaveikė pasaulio galingųjų ir jie bevelėjo labiau girdėti okupantės Lenkijos riksmus, pripažindami Vilnių jiems.

“…Tas pats galioja okupantams musulmonams, pastačiusiems al Aksą. Jeruzalė neturi ir negali būti jokios kitos tautos ir valstybės dalimi.Ji ne okupuota stipresniojo teise, o susigrąžinta istorine teise.
… Šiandien Trumpui ištesėjus pirmtakų seniausiai duotą ir senato palaimintą pažadą, tai patvirtinta ne kaip prievartos įtvirtinimas, o kaip teisingumas.“

Atsakymas į tai yra paprastas – tarptautinė teisė, kurioje įtvirtintas pasaulio galingųjų konsensusas, šį konkretų atvejį traktuoja ir reglamentuoja kitaip.

Faktas ir tiek. Kurio pamiršti bei ignoruoti nevertėtu.  Kaip ten bebūtų, “teisėtumas“ yra kiek lengviau nustatoma ir pamatuojama sąlyga, nei “teisingumas“ ir dar “istorinis“…;)

“…Mačiau išsakomų paralelių su Krymu. Jos teisingos tik tuo atveju, jeigu laikome, kad Krymas iš tiesų istoriškai Rusijos. Juk nelaikome.“

Kas nelaiko, o kas gal ir.

Nes jau minėta, kad tas “istorinis teisingumas“ yra totaliai subjektyvaus vertinimo dalykas, kurį be jokio vargo galima pasukti kur tik nori įvedant patogias prielaidas bei palankius  kriterijus.

Krymo užkariavimas ir perėmimas iš Osmanų imperijos Rusijos Imperijos buvo atliktas bei  įformintas pagal visus ano meto tarptautinės teisės tradicijas bei papročius. Tai yra faktas ir tiek. Kaip ir tai, kad ir visiems ankstesniems tos teritorijos valdytojams ji atitekdavo po užkariavimų ar kolonizavimų.

Istorinio teisingumo mylėtojams belieka tik pasirinkti – po kurio užkariavimo dėti brūkšnį, pripažįstant užkariautojus “tikraisiais etninių žemių šeimininkais“, visiems vėlesniems užkariautojams suteikiant “okupantų“ statusą savo subjektyvia nuožiūra.

Lygiai kaip yra faktas, jog subyrėjus SSSR Krymas pagal visas tarptautinės teisės normas buvo pripažintas Ukrainai, kaip jos administracinėje sudėtyje esanti autonomija. Nors absoliučiai jokio – net minimalaus  “istorinio teisingumo“ – tokiame komunistinio SSSR valdžios pokario sprendime perduoti Krymą administruoti iš RSFSR į Ukr.TSR  nebuvo. Tik ekonominė pragmatika ir infrastruktūrinių sprendimų patogumas.

Ir kaip nesukinėk, bet “istorinio teisingumo“ samprotavimų loginės konstrukcijos Krymo klausimu parems Maskvai naudingą poziciją. Ukrainos pozicija grįsta TIK galiojančios tarptautinės teisės dėl sienų neliečiamumo Europoje normomis. Ir pasaulio galingųjų paramos sulaukia tik dėl to.

Todėl Lietuvai mėtytis ir aktyviai palaikant Ukrainos poziciją dėl Krymo sugrąžinimo tuo pat metu imtis besąlygiškai remti D.Trumpo veiksmus, keliančius grėsmę galiojančios tarptautinės teisės normomis dėl jėga užgrobtų teritorijų pripažinimo tradicijų bei taisyklių,  vargu ar naudinga.

Žinoma, būtų labai patogu ir smagu taikyti sau palankesnį modelį priklausomai nuo situacijos. Kai naudinga – pasiremi tarptautine teise, kai nenaudinga – ištrauki iš rankovės tai teisei prieštaraujantį atitinkamos versijos “istorinio teisingumo“ koziri ir liepi visiems vadovautis juo.

Deja, tokie šuleriški žaidimai tinka tik aukščiausios galios lygos dalyviams, galintiems paremti savo poziciją milžiniška karine ar ekonomine jėga. Vidutinio V. Europos  miesto dydžio šaliai, turinčiai Vilniaus kraštą bei Klaipėdą – vargu bau. Įsivėlę į tokius žaidimus netruksime patys tapti jų aukomis. Istorijoje apstu žiaurių pamokų neadekvačiai realybei ir savo galioms pasijutusiems valstybių elitams.

 “…Izraelio ir Palestinos derybos buvo seniausiai užstrigusios ir status quo saugojimas buvo konflikto šaldymas ir teroro palaikymas. Kaip sakė E. Račius, nebuvo ką saugoti.“

Tiesos tokiame pasakyme yra. Kaip pamename, Aleksandro Makedoniečio būdas atpainioti Gordijaus mazgą perkertant jį kalaviju pasirodė efektyvus.

Gal ir D.Trumpas su naujojo S. Arabijos valdytojo parama perlauš situaciją ir karine bei finansine jėga privers arabus – tiek Palestinoje, tiek kitur – susitaikyti su vienokiu ar kitokiu  “galutiniu palestiniečių klausimo sprendimu“? Gal sprendimas dėl Jeruzalės pripažinimo žydų valstybės sostine tėra pirmas ryžtingas žingsnis būtent ta kryptimi?

Štai kuomet ir jeigu D.Trumpas perkirs Gordijaus mazgą, t.y. paveiks pasaulio galinguosius ir radikaliai vienokiu ar kitokiu žmonišku būdu išspręs palestiniečių teisių klausimą žydų-arabų konflikto rėmuose – tuomet ir mes galėsime prisidėti, atsižvelgdami į de facto pasikeitusį pasaulio galingųjų konsensusą, kurio įtvirtinimas tarptautinėje teisėje bus tik laiko klausimas.

O kol tai tėra spėlionės “gal taip“, o “gal ir anaip“ – skubėti neverta.

…Neseniai Vanagaitę ir Zurofą pasmerkęs ir atsiribojęs, o partizanams pagarbą atidavęs Izraelio ambasadorius šiandien apgailestauja dėl Lietuvos sprendimo. Nors visiems Kalėdos ir visiems dzin tolima Jeruzalė, apgailestauti yra ko mums visiems.“

Šiuo reikalu K. Girnius buvo pragmatiškai pasidomėjęs:

“Vienašališkas Izraelio palaikymas nedera su siekiu vykdyti moralią politiką, nes palaikomi net nepateisinami Izraelio veiksmai. Dar susidaro įspūdis, kad santykiai apskritai yra vienašališki, o ne abipusiški, Lietuva dažnai palaiko Izraelį, gina jo interesus, bet kaip atsilygina Izraelis, kokias Lietuvos diplomatines iniciatyvas remia? Gal atmintis šlubuoja, bet jų neprisimenu.“

Kitaip sakant – o ko realaus ir apčiuopiamai naudingo mūsų valstybė galėtu tikėtis, iššokusi prieš tarptautinę teisę ginančią ir ES vedamą pasaulio bendruomenę? Gal kokių ženklių ekonominių lengvatų ar galingo politinio palaikymo mums aktualiais reikalais iš JAV valdžios, galingojo žydų lobby Amerikoje ar Izraelio pusės?

Berods, teisingas atsakymas į tokiu kampu užduodamą klausimą buvo ir yra  …ničnieko!

Niekas nieko konkretaus mus nei žada nei žadėjo. Tebuvo pasiūlymas eiti prieš savo interesus ir tarptautinę teisę šiaip sau. Vardan pasitarnavimo “istorinio teisingumo“ pagal žydišką  versija reikalui. Kas šiaip jau yra elementari nepagarba.

Apie jokį Izraelio ambasadoriaus pasiūlymą mainais į tą vienpusį palaikymą pagaliau sutramdyti įsisiautėjusią Holokausto industrijos komivojažierių kariauną, vienose gretose su Kremliaus Agitpropo tarnais atakuojančius Lietuvos istoriją bei jos didvyrius tarptautinėje žiniasklaidoje ir lietuviškoje viešojoje erdvėje, girdėti neteko. 

Nors JAV žydų lobistai bei didelę įtaką jiems turinti Izraelio valdžia be ypatingo vargo galėtu tai padaryti. Pakaktu duoti  parėdymą bei pasiųsti signalą reikiama kryptimi ir tie antilietuviški cirkai kaip mat užsibaigtu. Bent jau iki kito karto.

Štai jeigu toks rimtas pasiūlymas  su garantijomis iš pono ambasadoriaus Amir’o Maimon’o būtų gautas – aš pats pirmas pulčiau agituoti tautiečius, kad Lietuvai vertėtu paremti D.Trumpą dėl Jeruzalės ar pan. klausimais Jungtinėse Tautose. Nes nauda Lietuvai ir lietuviams būtų apčiuopiama ir akivaizdi. Verta surizikuoti.

Bet už dyką, tiesiog vardan “istorinio teisingumo“ pagal žydišką to reikalo versija šokti prieš ES galiūnus ir griauti tarptautinę teisę? Gal ne, dėkui. Tegul pasiieško naivesnių.


Post scriptum:
Tiems, kas sugebėjo perskaityti šį daugžodingą sąmonės srautą gali kilti klausimas: tai ko siekė jo autorius?

Papiktdžiūgauti, kad “Vytautas neteisus“? Deklaruoti, kad yra “gudresnis, nei V.Sinica“? Susireikšminti per “pamokymų jaunimui“ didaktinius formatus?

Ne, nebuvo siekiama nei vieno iš išvardintų tikslų. Siekis buvo paprastesnis – pailiustruoti banalius, bet mūsuose vis dar sunkiai suvokiamus dalykus:

a) – kad nuomonių išsiskyrimas konkrečiu klausimu dėl siūlomo galimo sprendimo, geriausiai atitinkančio vienodai suprantamus grupinius interesus tarp žmonių, kurių bazinės nuostatos ir pozicijos daugeliu atveju visiškai sutampa, yra visiškai normali situacija. Kasdien pasitaikanti kokios nors formalios organizacijos ar neformalios bendraminčių grupės veikloje. Kurią reikia išmokti spręsti darbine tvarka, suvokiant, kad organizacijos/grupės pagrindinė jėga yra disciplina bei organizuotumas, pasireiškiantys tame tarpe ir ginčų dėl konkrečių klausimų sprendimų priėmimo ir realizavimo mechanizmais.

b) – kad mums reikia mokytis – kaip pateikti ir svarstyti tokius ideologinių bendraminčių nuomonių išskyrimus konkrečiais klausimais viešojoje erdvėje. Kad nebūtų elementarios nepagarbos požymių  ir  perėjimų į  skirtingos nuomonės turėtojo asmenį ar pozicijas kitais klausimais. Ir visiems būtų aišku – tie žmonės išlieka toje pačioje platformoje nepaisant nuomonių išsiskyrimo dėl konkretaus klausimo sprendimo.

Tarkime, aš galiu sau manyti, kad V.Sinicos pozicija D.Trump’o sprendimo Jeruzalės klausimu, kurią aš laikau klaidinga ilgalaikių lietuvių tautos interesų atžvilgiu, kilo iš jo jauno amžiaus, kuriam būdingas tam tikras padidintas idealizmas bei kategoriškumas, bet lygiai taip pat ir mano pozicijos nuostatų kilmę galima priskirti amžiui, kuriam būdingas skeptiškas cinizmas, išties dažnai išplaukiantis  iš to, kas vadinama gyvenimiška patirtimi. Tokiame manyme gali būti dalis tiesos, bet jis neturėtu būti argumentavimo viešose diskusijose dalis.

c) – kad priimant sprendimus dėl užsienio politikos klausimų – ypač tokių, kurie mūsų neliečia tiesiogiai – būtina vadovautis aiškiai suvokiamais savo valstybės ir tautos ilgalaikiais interesais realiame (o ne susigalvotame idealiame) pasaulyje.

Ir visus variantus svarstyti  matuojant būtent tokio atitikimo minėtiems interesams liniuote, neįsileidžiant į savo smegenis visokių “istorinių teisingumų“, “etninių žemių“, “šventųjų Raštų“ ir “Dievo išrinktųjų tautų“ bei “Jo pažadėtųjų miestų“.

Žiūrėkime, kaip geriau mūsų tautai ir valstybei ir mažiau rūpinkimės “istoriniais teisingumais“, kurių pagrįstų versijų kiekviena suinteresuota pusė gali pristatyti įvairių ir daug.

Psichikos ligas reikia gydyti. Ir kariuomenė tam nėra tinkamiausia vieta

FB_sankcijos1

Panašu, kad Obamos laikų leftistinėms kvailystėms ateina galas. Ne tik homoseksualizmo plėtros veiklų brukimui visame pasaulyje, bet ir pačiose JAV.

Prezidentas Trumpas savo Twitteryje informavo, kad po pasitarimo su generolais nusprendė nutraukti Obamos kvailystę ir neleisti t.v. translyčiams asmenims, t.y. kenčiantiems nuo psichinės ligos žmonėms tarnauti JAV kariuomenėje bet kokiose pareigose.

Nes viskam yra ribos – leftistinėms kvailystėms irgi. Ypač kuomet kalbama apie kariuomenę, kuris sudaro JAV galios pasaulinėje arenoje pagrindą. Niokoti jos kovinės dvasios ir ilgametės tvarkos idiotiškomis problemomis su psichiniais ligoniais niekam nevalia.

D.Trump’as – trumpai ir aiškiai:
————————————
“Pasitarus su generolais ir karo ekspertais, man buvo patarta, kad JAV vyriausybė neleistų translyčiams asmenims JAV kariuomenėje eiti bet kokias pareigas.

Mūsų kariuomenė turi koncentruotis į ryžtingas ir triuškinančias pergales, jai negalima užmesti didžiulių medicininių išlaidų ir trukdžių, kuriuos translyčiai asmenys sukeltų kariuomenėje, naštos. Ačiū“
———————————
Viskas stojo į savo vietas. Taigi, kariuomenė kariaus karus, o psichinius ligonius gydys psichiatrai atitinkamose klinikose.

Šaltinis –  15 min.lt straipsnis:
Donaldas Trumpas ketina uždrausti translyčiams asmenims tarnauti JAV kariuomenėje

Yra ir gerų naujienų kultūros fronte! Rūta Vanagaitė negavo valdiškos stipendijos antilietuviškos propagandos kūrybai

rūta_vanagaitė_stipendija_negavo1
 
Neseniai teko rašyti apie neįtikėtiną skandalingosios Rūtos Vanagaitės įžūlumą.
 
Mat pastaroji pretendavo gauti kelių metų trukmės kasmėnesinę valdišką stipendiją – berods, po šešis šimtus litų – tam, kad galėtu ramiai toliau kurpti antilietuviškas propagandines knygas pagal Kremliaus Agitpropo šablonus.
 
Štai tas lapkričio 5 d. iliustruotas postas pagrindiniame FB profilyje:
rūta_vanagaitė_prišiko_po_durimis_karikat
Buvo netgi nuogąstavimų, kad penktosios kolonos pastangomis ji tą stipendiją galėjo gauti. Ką gi, šiandien jau žinome atsakymą.
 
 
Taigi, Agitpropo tarnaitė iš mūsų biudžeto gaus špygą. Jos projektui skirta nulis eurų, nulis centų nuliui mėnesių. Lietuvos kultūros taryba išbandymą Vanagaite atlaikė. Sveikinu!
————————
Gerą žinią ir nuorodą atsiuntė kultūros reikalams neabejingas gerbiamas Paulius P.. Padėkokime jam už tai.
#Išgraužk
#GavoŠpyga
#RūtaVanagaitė
#ValdiškaStipendija
#LietuvosKultūrosTaryba
#AntilietuviškaPropaganda
#TegulZuroffasBeiAgitpropasMoka

Lukiškių aikštė – ne vieta ŠMC teletabiams, jų mianui ir pramogoms

teletabiai_mianas
Dėl užblokavimo neturėjau galimybės pasisakyti apie skandalingą ŠMC mekomianinykų stumiamą projektą Lukiškių aikštei. Tai keli iliustruoti žodžiai pavymui.
 
Apie tą š-mianinyką, jo supratimą bei projektą.
 
Teletabių kalvos pasiūlymas, kaip neva kažkas naujo ir netikėto yra absurdas. Toks “sienelės su pavardėmis“ formatas yra senų seniausiai žinomas memorialuose, kaip “atminties sienelė/pamiatnaja stenka“.
 
Tačiau paprastai jis būna statomas karių ar tragedijų aukų kapinėse ar memorialuose. Naudojo jį sovietai savo WW-II memorialuose, dabar naudoja JAV Vietnamo karo aukoms atminti. Nieko nei naujo, nei įdomaus.Tai yra grynai kapinių meno žanras, paprastai taikomas parkuose ar šiaip didelėse erdvėse su natūraliais reljefo pokyčiais.
 
Nauja yra nebent idiotiška mintis kapinių žanrą pritaikyti pagrindinei reprezentacinei valstybės aikštei, dirbtinai sukuriant reljefo pokyti keliuose kvadratiniuose metruose. Totali silpnaprotystė, kitaip nepavadinsi.
 
Apie pasiūlymą naudoti monumentą kaip šunų šikinimo, BMX ar rogučių sportavimo bei piknikavimo vietą – geriau patylėsiu. Teletabio verta mintis.
 
O štai dėl to pagrindinio kapinių memorialinės sienelės akcento – iškaltų 6000 partizanų vardų minčių kilo įvairių.
 
Ir pirmoji yra paprasta – negi niekas iš menininkų nemato čia disonanso? Juk priešais teletabių kalvą, vos už 50 metrų stūkso KGB rūmai, ant kurių JAU IŠKALTI nužudytų partizanų vardai su datomis? O dabar tas pats bus dar ir priešais?
 
Sviestas sviestuotas, taukas taukuotas, kapinės kapiniuotos – teletabiams košės sviestu nepagadinsi?
 
Ta prasme, gerbiami miano žinovai – jums čia viskas gerai estetiniu bei skonio pojūčiu? Du paminklai vienas prieš kitą su iškaltomis tomis pačiomis pavardėmis?
 
Nežinau, nesu didelis estetas, bet man toks variantas kažkaip neskoningai, švelniai tariant, atrodo. Bet garbiai ŠMC komisijai, kaip suprantu, neužkliuvo?
 
Na, bet jiems ir iš šūdų nulipdyta skulptūra nebūtų užkliuvusi – jei tik nebūtų Vyčio formos.
 
Ir baigiant – nedidelis ad hominem. Teleekrane pažvelgus į gerbiamą mianinyką ir jo eksterjero stiliuką – visus tuos garintus džinsinius marškinius prie klasikinio švarko ir pan. supratau vieną – tokiam žmogui nepatikėčiau net nudažyti savo tualeto sienas.
 
Nes jis akivaizdžiai neturi to, kas paprastai vadinama skoniu.
 
Dar kartą – aš nekritikuoju menininkų aprangos stiliaus – suprantu, kad jis gali būti kreizi. Bet, jis turi …būti.
 
Nes kaimo lumšas – tai NE stilius. Tai – prigimtis. Ir jos nepakeisi.
 
Atsiprašau už emocijas visų, kas pasijuto įžeistas.
 
#AndriusLabašauskas
#LumšasIšMaišo
#TeletabiųMianas
#LukiškiųAikštė
#VytisBus

Agitpropas savų bėdoje nepalieka! Regnum mūru stojo ginti dušanskių klano narius nuo kukliojo blogerio ir piktojo V.Sinicos

bz_regnum_fb_rūta_vanagaitė
 
Aptingau pastaruoju metu ir retai beužsuku į visokius Runeto užkampius. O be reikalo.
 
Pasirodo, kai kuriuose rusakalbiuose resursuose esu piktai linksniuojamas dėl griežtos kritikos dušanskių dvasinio klano narių atžvilgiu!
 
Štai, kad ir šis Regnum straipsniukas, kuriame Oleg’as Michailov’as mūru stoja Agitpropo parankinių – R,Vanagaitės ir M.Ivaškevičiaus gynybon nuo kukliojo blogerio ir tautinių internetų intelektualinio lyderio Vytautas Sinica puolimo:
 
Подробности: https://regnum.ru/news/2343936.html
Любое использование материалов допускается только при наличии гиперссылки на ИА REGNUM.
————–
Įstabus pats faktas, kad iš užuojautos ir palaikymo kupino teksto tampa aišku, kieno interesus išreiškia ir kurioje informacinio karo pusėje kovoja du Agitpropo eiliniai – ponia Rūta ir ponaitis Marius.
 
Akivaizdu, jog kai kas Rytuose laaaabai norėtu, kad dušanskių dvasinio klano nariai galėtu ir toliau nebaudžiamai nuodyti lietuvių smegenis pagal Agitpropo šablonus kurpiama antilietuviška propaganda.
 
O kritikai, atvirai įvardinantys tuos personažus ir jų veiklą deramais vardais, tam, kaip nesunku suprasti, labai trukdo.
 
Ką gi – žinosim, kad pastangos neprapuolė veltui. Jeigu jau pats Regnum’as paknopstomis atskubėjo dušanskienei ir dušanskiukui į pagalbą.
 
Reiškia, teisingą liniją brėžiame.
#RūtaVanagaitė
#KuklusisBlogeris
#RunetoPlatybėse
#MariusIvaškevičius
#RegnumMūrųUžSavus
#KremliausAgitrpropasParankiniai

Holodomoro aukos reikalauja teisingumo! Ukrainos žmones badu marinusių Raudonosios Imperijos vadeivų ir jų pakalikų vardai neturi nugrimzti užmarštin!

holodomoras_organizatoriai_zd

Vakar Ukrainoje buvo gedulo diena. Šalis minėjo Raudonosios Imperijos SSSR komunistų-bolševikų partijos organizuoto 1932–1933 metų Holodomoro badmečio aukų atminimą. Visą šeštadienį vyko iškilmingos ceremonijos, o 16 val. žmonės aukas pagerbė visuotina tylos minute ir uždegs žvakutės uždegimu ant namų palangių bei prie Holodomoro memorialų.

1932–1933 m. vykęs Holodomoras paveikė beveik 14 tūkst. kaimų ir miestų 18-oje Ukrainos regionų. Ukrainos saugumo tarnyba patvirtino radusi 816 masinių kapaviečių, kur palaidota šimtai tūkstančių ukrainiečių. Jau yra nustatyta beveik dviejų milijonų mirusių nuo bado Ukrainos žmonių tapatybė. Šis skaičius nėra pilnas, ir jis toli gražu neatspindi visų mirusiųjų, tačiau tai tėra tyrėjų darbo pradžia.

Prezidentas P. Porošenka savo „Facebook“ paskyroje parašė:
„Nusikaltimams žmogiškumui senatis negalioja. Niekada nepamiršime Holodomoro organizatorių baisių nusikaltimų. Ukraina prisimena…“

Jis teisus.

Įgaliotos Ukrainos institucijos pagal prieinamus dokumentus nustatė ir paskelbė vardus tų SSSR vadovų ir vadovaujančių veikėjų, kurie organizavo bei tiesiogiai prisidėjo prie to siaubo, kuris ištiko Ukrainos žmones, ko pasėkoje mirė keli milijonai niekuo nekaltų taikių žmonių, tarp kurių daugybė vaikų!

Vieną sąrašą skelbė Ukrainos Saugumo tarnyba, o kitą jo dalį (dalinai persidengiančią) patvirtino Ukrainos apeliacinis teismas.

Kaip pažymi Ukrainos saugumo tarnyba, jeigu būtu prieinami archyviniai dokumentai Maskvoje, tai sąrašas galimai dar pasipildytu. Nes kol kas jis sudarytas tik pagal tuos dokumentus, kurie po SSSR žlugimo liko Ukrainoje.

Keista, bet lietuviškai išversto to sąrašo kažkodėl neteko akyse regėti?

Ką gi, nepatingėjau ir išverčiau tuos sąrašus. Štai jie – viso 24 raudonųjų vadeivų pavardės su mano pridėta tautybės žyma:
———
1. Josif’as Stalin’as (Džugašvili’s) – SSSR Komunistų-bolševikų partijos CK generalinis sekretorius /gruzinas/
2. Viačesla’vas Molotov’as (Skriabin’as) – SSSR Sovnarkomo (Vyriausybės) Pirmininkas /rusas/
3. Lazaris Kaganovič’ius – SSSR Komunistų-bolševikų partijos CK sekretorius /žydas/
4. Pavel’as Postyšev’as – SSSR Komunistų-bolševikų partijos CK sekretorius /rusas/
5. Stanislav’as Kosior’as – Ukrainos Komunistų-bolševikų partijos CK generalinis sekretorius /lenkas/
6. Mendel’is Chatajevič’ius – Ukrainos Komunistų-bolševikų partijos CK antrasis sekretorius /žydas/
7. Aleksandr’as Vinokurov’as – SSSR Aukščiausiojo teismo pirmininkas /rusas/
8. Genrich’as Jagoda (Jenoch Jehuda) – SSSR OGPU prie Sovnarkomo [KGB pirmtakas ir analogas] pirmininko pavaduotojas [faktinis vadovas] /žydas/
9. Vsevolod’as Balickij – SSSR OGPU pirmininko pavaduotojas, OGPU įgaliotas atstovas Ukrainoje /rusas/
10. Georgij’us Prokofjev’as – SSSR OGPU pirmininko pavaduotojas /rusas/
11. Stanislav’as Redens’as – Ukrainos GPU pirmininkas, OGPU įgaliotas atstovas Ukrainoje /lenkas/
12. Karl’as Karlson’as (Eduards Ogrietis) – Ukrainos GPU pirmininko pavaduotojas /latvis/
13. Foma Leoniuk’as – Ukrainos GPU pirmininko pavaduotojas /rusas/
14. Lev’as Mironov’as (Leiba Kagan’as) – SSSR OGPU Ekonominės valdybos viršininkas /žydas/
15. Eduard’as Salyn’ (Eduards Saliņš) – OGPU įgaliotas atstovas Kryme /latvis/
16. Michail’as Timofejev’as – Ukrainos GPU Charkovo srities skyriaus viršininkas /rusas/
17. Zinovij’us Kacnelson’as – Ukrainos GPU Charkovo srities skyriaus viršininkas /žydas/
18. Jakov’as Kaminiskij – Ukrainos GPU Odesos srities skyriaus viršininko pavaduotojas /žydas/
19. Boris’as Kozelskij (Бернард Вольфович Голованевский) – Ukrainos GPU Slaptojo-politinio skyriaus l.e.p. viršininkas /žydas/
20. Sergėj’us Pustovoitov’as – Ukrainos GPU Slaptojo-politinio skyriaus 2-jo poskyrio l.e.p. viršininkas /rusas, bajorų kilmės/
21. Michail’as Bukšpan’as – Ukrainos GPU Apskaitos-statistikos skyriaus viršininkas /žydas/
22. Franc’as Druskis (Pranas Druskis) – Ukrainos GPU Transporto skyriaus viršininkas /lietuvis/
23. Jefim’as Krivec’as – Ukrainos GPU Slaptojo-politinio skyriaus viršininkas /baltarusas/
24. Izrael’is Ivanovskij (Izrael’ Gibšman) – OGPU įgaliotosios atstovybės Kryme Ekonominės valdybos viršininkas /žydas/

UPD. Dar viena pavardė iš teismo patvirtinto sąrašo – etnines proporcijas pasitikslinkite savarankiškai:

25. Vlas’as Čiubar’ – UKrainos Sovnarkomo (Vyriausybės) pirmininkas /ukrainietis/

————————-
Taigi, šiame oficialiame sąraše – 24 pagrindiniai Holodomoro Ukrainoje organizatoriai.

Pažvelkime į sąrašo dalyvių etninę sudėtį:

  • žydai – 9 (37,50 %)
  • rusai – 8 (33,33 %)
  • latviai – 2 (8,33 %)
  • lenkai – 2 (8,33 %)
  • baltarusai – 1 (4,17 %)
  • gruzinai – 1 (4,17 %)
  • lietuviai – 1 (4,17 %)

Khhm, khhm, kokių kyla minčių? Tik nesakykite, kad įvairių! Nes tuoj prigriebs Zuckerbergo minčių policija, užvesta pažangaus ir tolerantiško feisbukų jaunimo.

Man asmeniškai pirmoji mintis, kuri kilo, buvo:

– JPRST, ir lietuvis ten? Kažkoks negirdėtas Francas Druskis savo kruvinas rankutes prikišo? Šlykštu, bjauru bei šiek tiek gėda dėl tokio tautiečio nuopolio.

Sekanti mintis buvo kilusi šiokia tokia nuostaba – na ir internacionalistų kompanija! Tarsi kokios Rytų Europos šalies Soroso fondo valdybos sudėtį nagrinėtum!

Ukrainiečių, švelniai tariant, nedaug, bet pagrinde – Ukrainoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai, tarnaujantys Raudonajai Imperijai atsakingose pareigose.

Tarp kurių itin išsiskiria, sakyčiau, gan neproporcinga tolerantiškos tautybės atstovų gausa. Nepolitkorektiška šiems laikams statistika, bet, kaip sakoma, žodžių iš dainos žodžių neišmesi ir gaidų nepakeisi. Kaip jau buvo dainuojama, taip ir bus.

Žinoma, sveiko proto žmogui net mintis nekyla tokios statistikos pagrindu bandyti pritaikyti kam nors kolektyvinės kaltės bei atsakomybės principą bendros etninės kilmės pagrindu.

Na, taip – masinio bado organizatorių tarpe yra vienas lietuvis. Ir kas iš to mums – dabar gyvenantiems lietuviams? Ogi nieko. Jeigu tas niekšas dar būtų gyvas, gyventu Lietuvoje ir ukrainiečiai paprašytų jį išduoti teismui – tai dar būtų apie ką kalbėti, bet dabar tikrai ne.

Ir tai, kad didžiausią proporciją tarp Holodomoro organizatorių sudaro žydų tautybės bolševikų veikėjai nedaro visą žydų tautą bei kiekvieną jos atstovą visuose Žemės kampeliuose nei kaltais, nei moraliai, nei materialiai ar dar kaip atsakingais.

Ukrainiečiai tai puikiai supranta ir nereiškia jokių pretenzijų nei žydams, nei gruzinams, nei latviams, nei lietuviams, kaipo tokiems. Nenori nei atsiprašymų, nei atgailavimų, nei materialinių kompensacijų nei iš mūsų, nei iš žydų, nei iš gruzinų.

Bet štai kas įdomu – netikėtai į šiuos sąrašus gan piktai sureagavo …Ukrainos žydų bendruomenės. Anot jų, akivaizdus žydiškų pavardžių vyravimas sąraše yra labai negeras dalykas, nes ukrainiečiams gali sukelti įvairių minčių, tame tarpe – antisemitinių.

Kyla rizika, kad kai kas gali pradėti perdėtai įkyriai domėtis SSSR gyvavimo I etapu ir kai kurių tautinių mažumų vaidmens pokyčiais, peršokant iš imperijos pakraščiuose jėga nulaikomų diskriminuojamųjų parijų į “naujuosius bajorus“ ir sostinių bei didmiesčių gyventojus.

Vienžo, anot Ukrainos žydų aktyvistų, tokių sąrašų – nepaisant jų atitikties istorinei tikrovei – geriau būtų neskelbti. Idant nekurstyti. Logikos tame yra.

Tačiau kažkaip nenoromis atmintyje iškyla kiti sąrašai, kurių primygtinai iš lietuvių reikalauja tos pačios tautos organizacijų aktyvistai bei jiems prijaučiantys šabesgojai: lietuvių tautybės Holokausto dalyvių!

Keista, bet to, ko žydų aktyvistai nepageidauja savo tautos atžvilgiu – nes įžvelgia tame kolektyvinės kaltės primetimo riziką, jie aktyviai bando primesti mums. Įdomu, ar ne?

Bet dar įdomiau yra pasižiūrėti ir panagrinėti abiejų tautų t.v. “viešųjų intelektualų“ pozicijas minėtu sąrašų klausimu:

– ar kas nors girdėjo ar matė kokį žydų tautos viešąjį intelektualą ar šiaip žymesnį atstovą kasdien spaudoje agituojantį tautiečius pajausti “ukrainiečių skausmą, kaip savo“ ir raginantį “nedelsiant prisiimti kolektyvinę moralinę atsakomybę už žydų-bolševikų nusikaltimus“ su atitinkamais ritualiniais atgailavimais bei materialiniais kompensavimais?

Jei kas regėjo tokį ciūdą – duokite nuorodą. Norėčiau išvysti tai savo akimis.

O štai tokią kvailystę tautiečiams į smegenis bandančių įkalti lietuvių “viešųjų intelektualų“ straipsniais ir riksmais sklidinas tiek didžiaportalis internetas, tiek valdiškas bei privatus TV eteris.

Štai ir galvoji, žmogus: kaip paaiškinti tiems išprususiems, bet nuosava galva naudotis pagal paskirti nesugebantiems veikėjams, kad tuo klausimu derėtu imti pavyzdį iš kolegų žydų elgsenos jų tautiečių atžvilgiu?

Ir ne tiek iš to, ką jie šneka, bet iš to, ką jie daro ir kokią pozicją realiai užima. Pasieksime žydų lygį tik tuomet, kai mūsų elitas savo tautos atžvilgiu pradės elgtis, kaip žydų elitas su savo tauta.

Kitu atveju tapsime idiotais, mokančiais svetimas skolas.

#HolodomorasUkrainojeOrganizatoriaiSąrašas
#HolokaustasLietuvojeDalyviųSąrašas

Šaltiniai ir literatūra:
—————————-
Служба безопасности Украины (СБУ) обнародовала первый список лиц, виновных, по мнению Киева, в голодоморе 1932-1933гг. Данный реестр, составленный на основе архивных материалов, содержит 19 фамилий партийных и советских деятелей, руководителей Объединенного государственного политического управления (ОГПУ) при Совете народных комиссаров СССР и Государственного политического управления УССР (ГПУ Украинской ССР) периода 1932-1933гг.
https://www.rbc.ru/polit…/…/07/2008/5703cde49a79473dc8147c04

Список организаторов голодомора (СБУ)
https://ru.wikipedia.org/…/%D0%A1%D0%BF%D0%B8%D1%81%D0%BE%D…

“Украинский еврейский комитет заявляет, что опубликованный недавно Службой безопасности Украины на основании ее архивных материалов первый “Список партийных и советских руководителей, руководящих сотрудников ОГПУ и ГПУ УССР, а также документов, которые стали организационно-правовым основанием для проведения в Украине политики Голодомора-Геноцида и репрессий“, фактически возлагает этническую ответственность за трагедию Голодомора на евреев и латышей“

https://www.segodnya.ua/…/v-evrejckom-komitete-cchitajut-ch…

В январе 2010 года Апелляционный суд Киева признал семерых советских руководителей виновниками организации геноцида украинцев. Среди них – генсек ЦК ВКП(б) Сталин, глава Совнаркома СССР Молотов, секретари ЦК ВКП(б) Каганович и Постышев, генсек ЦК Компартии Украины Косиор, его второй секретарь Хатаевич и глава Совнаркома УССР Чубарь.

http://khpg.org/index.php?id=1265039604

 

Visuotinis spaudos boikotas išdavikei atrodo šitaip? Agitpropo tarnaitė Rūta Vanagaitė sugrįžo į pagarbos vertų rašytojų gretas – ir jos tekstai vėl garbingiausioje Delfi.lt vietoje

rūta_vanagaitė_1kartuvesPNG.png

Neilgai iškentėjo Agitpropas savo vertingiausios įtakos agentės žlugimą. Bando vėl sugrąžinti ją į Lietuvos viešąją erdvę kokiame nors statuse, idant išsaugoti jai galimybę ir toliau nuodyti dar nesubrendusias lietuvaičių smegenis tomis pramanų pasakomis.

Kol kas vyksta Rūtos Vanagaitės ir jos sugulovo gastrolinis turas po užsienio šalis.

Keista, bet kai kas mūsų spaudoje mielai prisideda prie tolimesnės šmeižikiškos propagandinės informacijos, nukreiptos prieš Lietuvos istoriją ir mūsų tautos garbę, platinimo.

Palyginkite du to paties įvykio nušvietimo atvejus mūsų spaudoje –

Lietuvos Žiniose, kur Rasa Pakalkiene deramai nušvietė įvykį ir perteikė skandalingosios rašeivos postringavimus:

Rūta Vanagaitė nerimsta: kliūva ir miško broliai, ir Lietuvos žydai

© Lietuvos žinios

ir Delfio portale, kuris tiesiog išsivertė Agitpropo tarnaitės interviu ir įsidėjo be jokių kupiūrų ar komentarų garbingiausioje vietoje. Skaitykite, broliai- lietuviai, ką Kremlius norėtu pasakyti apie jūsų istoriją ir dėkitės į galvą:

Skandalingoji lietuvių rašytoja Rūta Vanagaitė apie šoko terapiją ir nacionalinę brandą „Mūsiškiai“.

Nežinau, kas ten dedasi toje Delfio redakcijoje ir kodėl jie nutarė imtis penktos kolonos vaidmens, toliau reklamuodami demaskuotą įtakos agentę ir platindami jos postringavimus?

Visai galvos suminkštėjo ar kas per velnias?

Pala, o gal ir su jais pačiais ne viskas gerai? Gal kokią komandą iš užsienio savininkų gavo ar kaip tai suprasti?
—————
Minčių ir klausimų tokioje situacijoje kyla daug. Įvairių.

Jei kas turite drauguose mieląją Rasa LukaityteLoreta Lauciuviene ar Kęstutis Cemnolonskis – paklauskite: kodėl jie taip daro?

Kodėl nutraukė demaskuotos įtakos agentės rašliavų boikotą padorumo nepraradusioje spaudoje?

Su manimi jie bendrauti nemėgsta, bet juk esmė ne ambicijos ar išdidus nosies kraipymas, bet išsiaiškinti priežastis ir pasiekti, kad tai nesikartotu.

Paklauskit, žmonės, nepasidrovėkit. Lietuva jums ačiū pasakys.

#ZombiaiAtgijo
#PakaruoklėsSugrįžimas
#DelfiArTuritSąžinės
#KremliausPenktojiKolona
#RasaLukaitytėVnarauskienė
#KęstutisCemnolonskis
#LoretaLaučiuvienė

Antilietuviškas gaivalas aktyvizuojasi. Maža jiems mirusių didvyrių niekinimo, jau pereina prie dar gyvų spardymo?

paulius_gritėnas_laisvės_premija

Būna dalykų, kurie užmuša morališkai. Kuomet raudonkelnis rašeiva, reguliariai atliekantis itin naudingo idioto vaidmenį Agitpropo kurpiamuose antilietuviškuose scenarijuose, pradeda moralizuoti dar gyvus Lietuvos didvyrius ir didmoteras- čia jau virš visko!

Štai tas šįrytinis Pauliaus Gritėno skandalingas tekstas:
Laisvės premiją – į Garliavos patvorius? 

Girdi, neverta įžymioji disidentė Nijolė Sadūnaitė Laisvės Premijos. Nusidėjo viešu Garliavos mergaitės gynimu nuo įtartinų teisėsaugos veiksmų.

Tokią nuomonę išsako didysis Vanagaitės bendramintis ir gynėjas, K.Škirpos ir kitų Lietuvos istorijos herojų šmeižikėlis, garsėjantis antilietuviškomis rašliavomis.

Ką gi, lietuvių kalboje yra tinkamas žodis tokiems veikėjams įvardinti. Ir jūs jį žinote.

#15min
#Šmikis
#LaisvėsPremija
#NijolėSadūnaitė
#PauliusGritėnas
#LabaiNaudingiIdiotai
#RaudonkelniųGvardija

Kaip netikėta! Andrius Tapinas prisijungė prie euroleftistų, norinčių atimti teisę turėti ginklą iš laisvųjų Lietuvos gyventojų

andrius_tapinas_karikat_ginklai
Toks akibrokštas pralaužė net neeilinę Vytenio Petrusevičiaus kantrybę!
 
Dalinuosi jo postu su papildoma iliustracija:
“…Gal gerb. Tapinas norėtu pasikalbėti apie Izraelį? Kuriame legalu turėti ginklą, jį nešiotis? Arba apie tai, kad absoliučiai visi IDF kariai, laisvu laiku ji nešiojasi su paruoša dėtuve ir tai ne kiek netrikdo nei vietinių, nei turistų? (jie irgi žmonės, irgi teoriškai gali pratrūkt nemeile artimui)
Gal verta butų aptarti Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, kurie yra vienį griežčiausiu ir geriausių pasaulyje? (Ginklų kontrolės) Gal deretu priminti ponui, kad bet koks totalitarizmas prasideda nuo nuginklavimo? Liberalizmas irgi?
Gal derėjo minint masines žudynes JAV paminėti, kad Bažnyčios psichopatą sustabdė pilietis, atsitiktinai turėjęs su savimi legaliai įgytą ginklą. Gaila tokio nebuvo viduje.

Taip pat derėtu pasikalbėti apie tai, kad absoliučiai visi teroro aktai ES buvo įvykdyti su nelegaliai įgytais ginklais (keista ania?).

Dargi verta aptarimo tai, kad jei keliais važinėja girti vairuotojai ir užmušinėja žmones, gal reikėtu apriboti prekybą automobiliais? Kol kas įvykiuose kelyje žūsta daug daugiau žmonių, nei yra nušaunama aplamai, o kalbant apie legaliai laikomus ginklus, skaičiai juokingi (skaičiais operuot ne aš pradėjau)
Dar vertėtu įvertinti, kad tai, ką ponas vadina hobiu dėl per mažo organo, apeliuodamas į dydi, didžiąją dalimi yra .223 (5.56 NATO). Pas mus nėra 50 cal., nebent apie ginklų galią egZpertas sprendžia pagal vamzdžio ilgį. Tuomet geriau gal lai b***ius matuoja.
Ir pabaigai derėtu peržvelgti mūsų šalies istorija, kurią žymi agresijos ir kuo baigiasi tos dalys, kai nėra nei kam nei kuo priešintis. Sakyčiau šitas visas seilėtas pacifistinis šūdas skatiną gynybinio potencialo žlugdymą.
Beja mielas Andriau, žodis GINKLAS yra nuo žodžio GINTIS ir tokiam džentelmenui, kaip pats, gyvenančiam sotų ir laimingą gyvenimą sostinėje reikėtu džiaugtis, kad kažkas provincijoje, augindamas trejetą vaikų, atsisako pvz. naujo televizoriaus, bet nusiperka karabiną, savo lėšomis važiuoja reguliariai į šaudyklą, į orą paleidžia per kartą ne mažiau, kaip 50 EUR (vienas šovinys kainuoja 0.35 EUR) vietoje to, kad spjaut ir į taip apkartusį, žeminantį ir šlykštų gyvenimą šioje bebrų respublikoje ir išvažiuot gyvent į sočią Skandinaviją, Londę, ar kitur, kur bus gyliai px tos šalies gyvenimas, politika,bendruomenė, kol tai neliečia tavo šeimos?
Matomai LAISVĘ mes suvokiame skirtingai ir skirtingai nei pats, aš žinau, kad ją reikia būti pasiruošusiu ginti. Nesu tikras, kad esate vertas to pavadinimo, kurį turi jūsų kanalas. Dar kiek ir galėsite Vytautą Šustauską kviest į redaktorius 😕 Labai gaila,kad taip yra.
Šiuo nutraukiu taip įkvepiančiai prasidėjusio kanalo prenumeratą. Skaitau, mums jau pakanka LRS sėjamos išminties #LaisvėsTV #kreidelės #susirūpinims…“
Nei ką pridėti prie gerbiamo Vytenio karčių žodžių. Nebent paminėti tai, kas jau tampa akivaizdu – tipažas “Delfio komentatorius“ pavirto į “Tapino TV prenumeratorių“….
 
#BuvoDelfioKomentatorius
#DabarTapinoPrenumeratorius

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Lietuva gali būti apkaltinta nusikaltimais žmogiškumui. Šį kartą pasistengė teroristų interesų atstovai mūsų šalyje – Žmogaus teisių stebėjimo institutas!

#PašalintiFacebookoĮrašai
karikat_branco_ 1žmogaus_teisių_stebėjimo_institutas_apskunde_lietuvą
Kažkaip nelabai plačiai pasklido įdomi žinia, trumpam šmėstelėjusi tik kai kurioje mūsų spaudoje. Taigi Lietuvos politikai ir pareigūnai dėl nusikaltimų prieš žmogiškumą neužilgo gali atsidurti naujajame Niurnbergo ar Haagos tribunole kaltinamųjų vaidmenyje!
Skaitome Modestos Gaučaitės straipsnį “Tyrime dėl karo nusikaltimų – Lietuvos vardas“
“..Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) […] prokurorė Fatou Bensouda prieš savaitę pareiškė norinti pradėti tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Afganistane, kuriuo būtų tiriamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų vaidmuo kariniame konflikte. […] yra pagrindo manyti, kad šio karinio konflikto metu buvo vykdomi karo nusikaltimai bei nusikaltimai žmogiškumui, tad reikia išnagrinėti visų konflikto šalių veiklą.
Tyrimo metu daugiausiai dėmesio ketinama skirti nusikaltimams, kurie nuo 2003-ųjų gegužės mėnesio buvo galimai įvykdyti Afganistano teritorijoje. Taip pat norima tirti nusikaltimus, galimai vykusius nuo 2002-ųjų liepos mėnesio, susijusius su padėtimi Afganistane, bet vykdytus kitose šalyse.
Įtariama, kad žiaurūs nusikaltimai vyko visose 34-iose Afganistano provincijose, taip pat LIETUVOJE, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Jei TBT teisėjai suteiks leidimą, prokurorai ketina nešališkai tirti nusikaltimus, įvykdytus bet kurios iš tyrime minimų valstybių. „Pagrindinis dėmesys bus skiriamas atsakingiems už sunkiausius nusikaltimus“, – sakoma prokurorės F.Bensouda pranešime.
Lietuva tyrime minima dėl to, kad įtariama jog netoli Vilniaus, Antaviliuose įkurtame slaptame CŽV kalėjime galėjo būti laikomi iš Afganistano atgabenti įtariami terorizmu asmenys.   Manoma, kad tie patys asmenys ten buvo kankinami. Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais.“
Nebloga perspektyva, ką?
Sudalyvavome, vansi, NATO operacijoje, padėjome, tskant, demokratijos stayboms Afganistane. O dabar artimoje perspektyvoje kai kurie mūsų politikai ir pareigūnai gali susipažinti su Haagos kalėjimu iš vidaus. Gal net numirti ten, kaip koks Miloševičius?
Primenu, kad JAV nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narė ir jai į tuos tyrimus nusispjaut.
O štai mūsų išminčiai, pirma paknopstomis puolantys pasirašyti kiekvieną pakištą konvenciją, o paskui lendantys dalyvauti abejotinose didžiųjų valstybių spectarnybų veikėjų aferose, gali atsidurti atpirkimo ožiukų vietoje.
Bus kitiems pamoka, kad neverta lysti į nelegalias aferas su didžiųjų valstybių spectarnybininkais. Nes paskui tie patys “sąjungininkai“ su pašaipomis ir priduos visus “kovos draugelius“ žiniasklaidai be jokio sąžinės graužimo. Dirbti reikia Lietuvos labui ir pagal mūsų įstatymus – ir nebus jokių bėdų.
Man sunku suprasti iki šiol – kuriems velniams tuos teroristų vadeivas reikėjo lėktuvais vežioti po Europą tam, kad pakankintum? Kai visa tai patogiausia buvo atlikti savo karinėje bazėje ar kokiame vietinės genties zindane tame pačiame okupuotame Afganistane, į kurį joks TBT ar dar kokia euroteisinė kontora nei nosies neįkiš dar kokius trisdešimt metų mažiausiai.
Toks jausmas, kad CŽV chebra tiesiog norėjo prasiplauti desėtką kitą milijonų dolerių sau į kišenę, todėl ir užsuko tą itin įžūlią aferą su nežinia kam reikalingais slaptais kalėjimais ir tuo anekdotiniu teroristų vežiojimu po pasaulį lėktuvų specreisais.
Bet kokiu atveju – nieko gero, kad Lietuvos vardas valkiojamas tokiame bjauriame kontekste, kaip tarptautiniai nusikaltimai prieš žmogiškumą. Net jeigu kalba eina apie teroristų tardymą nekonvencinėmis priemonėmis.
Ir kam gi mes turime būti dėkingi už tai, kad Lietuvos vardas vėl yra minimas visokiuose abejotinos reputacijos teismuose, į kuriuos JAV nei kojos nekelia?
Skaitome kartu straipsnio pabaigoje:
„Tyrimas pradėtas […] Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos – Žmogaus teisių stebėjimo instituto įgaliotos atstovės N.Bitiukovos pareiškimo pagrindu.“
Ogi tai pačiai liūdnai pagarsėjusiai, užsienio lėšomis finansuojamai privačiai kontorėlei, kuri jokių realių žmogaus teisių Lietuvoje ginti nei nemano! Užtat daug veikia prieš mūsų tautos ir valstybės interesus. Kaip ir šiuo atveju, kuomet atstovaudama teroristų interesus ši kontora inicijavo bylą prieš mūsų šalį tarptautiniame teisme.
Gal ir gerai. Gal kuomet desėtkas kitas mūsų politinio ir spectarnybinio elito atstovų pasitampys po Haagą, patrins savo storais užpakaliais kaltinamųjų suolą, pasėdės belangėje – tokio likimo išvengę jų kolegos pradės adekvačiau vertinti tą prieš Lietuvą veikiančią privačią kontorą ir suteiks jai bei jos vadukams atitinkamą statusą.
Organizacijos, veikiančios prieš Lietuvą svetimų interesų naudai!
#ŽmogausTeisiųStebėjimoInstitutas
#NusikaltimaiŽmogiškumui
#ModestaGaučaitė
#NatalijaBitiukova
#TeroristųGynėjai
#SėsChebraIlgam

Ar bus atsakymas į klausimą: ką homoseksualizmo plėtros aktyvistai veikia pradinėse mokyklose?

arturas_rudomanskis_hm_vaikai_rūpi

Ei, tolerantiškas jaunime – ateikit, padiskutuosime!

Keistas dalykas – mano paskutinis FB postas (ištrintas Zuckerbergo po masinių skundų kampanijos) sukėlė nemenką ažiotažą Artūras Rudomanskis​ FB sienoje.

Kilusiose ten piktose diskusijose dalyvauti negalėjau, nes esu užblokuotas tų diskutantų pastangomis. Tačiau įdėmiai perskaičiau, kas ten rašoma.

Ir pasigedau aiškaus atsakymo į mano poste iškeltus klausimus, liečiančius šiuo metu vykstantį Tolerantiško jaunimo vadovų gastroliavimą po Lietuvos mokyklas su įtartinais renginiais, skirtais 1-4 klasių mokinukams:

1 – Kokiu tikslu homoseksualizmo plėtros organizacijos aktyvistai lenda prie svetimų mažamečių vaikų?

Kokių tokių vaikams mokyti ir šviesti reikalingų kompetencijų jie turi, kurių neva neturi mokyklų pedagogai? Atmintyje iškyla tik viena, bet mažamečių edukacijai ji vargu ar tinkama. Ko jie nori “išmokyti“ svetimus mažus vaikus?

2 – Kokiu teisiniu pagrindu ir kieno sprendimu “profesionalūs homoseksualistai“ išvis buvo prileisti prie pradinių klasių mokinukų ir jiems buvo sudaryta galimybė užsiimti svetimų vaikų indoktrinacija?

Mokyklos pareiga yra globoti ir saugoti jiems patikėtus vaikus ir neprileisti prie jų visokių prašalaičių, pageidaujančių skverbtis į jų nesustiprėjusias smegenėles.

Nei sektantams, nei pardavėjams, nei politinių partijų veikėjams, nei seksualinės elgsenos ypatumų turinčių asmenų interesus atstovaujančių organizacijų aktyvistams.

Kaip ir kodėl šitie pateko ten, kur jiems nėra kas veikti – pas svetimus mažamečius vaikus?

3 – Ar tokiems veiksmams su jų mažamečiais vaikais buvo gautas aiškiai išreikštas tėvų sutikimas?

Ar tėvai išvis buvo informuoti, kad pas jų vaikučius lankysis ir juos “edukuos“ seksualinės elgsenos ypatumų turinčius asmenis vienijančios ir jų interesus atstovaujančios organizacijos aktyvistai?

4 – Ar šių “homoseksualizmo plėtros“ pamokėlių metu nebuvo pažeidžiamas Nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos įstatymas?

Turint omenyje, kad skandalingoji Tolerantiško jaunimo asociacija yra aktyvi antikonstitucinės vienalytės “šeimos“ propaguotoja ir tai, kad homoedukacijos tikslais buvo naudojama knyga, dėl kurios žalingumo nepilnamečiams jau yra pasisakę dviejų lygių Lietuvos teismai ir yra Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvados, įstatymo 4 straipsnio 2 d. 16 p. galimas pažeidimas tų pamokėlių eigoje yra daugiau, negu tikėtinas.

Taigi – kas ir kaip užtikrino šios rizikos suvaldymą? Ar mokyklos administracija organizavo ir vykdė keistų prašalaičių vykdomos pradinukų “edukacijos“ turinio kontrolę bei dokumentavimą?

Kur tėvai, teisėsaugos pareigūnai ir kiti suinteresuoti asmenys gali susipažinti su pilnais, neiškarpytais pono A.Rudomanskio ir jo orientacijos brolių bei seserų “pamokėlių“ pradinukams vaizdo ar garso įrašais? Duokite nuorodas į įrašus, jeigu jie buvo daromi.

O jeigu tokių įrašų nėra, tuomet dovanokite, bet minčių kyla įvairių. Apie mokyklų administracijos adekvatumą, švelniai tariant.

Nejaugi niekas nieko nei organizavo, nei įrašė, nei užtikrino – tiesiog paliko vaikučius vienus su homoseksualizmo plėtros aktyvistais ir leido pastariesiems pliaukšti ką tik nori – be jokios turinio kontrolės?

Žinodami, kad jie atsinešė net dviejų lygių teismų ir oficialios Leidėjų kontrolės įstaigos žalinga nepilnamečiams pripažinta skandalinga “pasakų knyga“?

Argi taip galėtu būti, gerbiamieji?
——————————————
Vienžo, gal atsiras koks vienas kitas adekvatesnis TJA narys ar šiaip prijaučiantis homoseksualizmo plėtrai asmuo, kuris nepabūgs ateiti ir atvirai bei pagrįstai atsakyti į šiuos visiškai normalius, teisėtus ir korektiškus klausimus, rūpinčius tėvams bei neabejingiems Lietuvos žmonėms?

Gal tolerantiškam jaunimui laikas baigti tą kuždėjimosi už akių ir masinio skundimo kampanijų laikotarpį? Gal pagaliau pradėkite nebijoti aiškiai ir atvirai pristatyti ir atstovauti savo poziciją ir veiksmus ne tik pradinukams mokyklose, bet ir suaugusiems internetuose?

Tai ar atsiras drąsuolių? Įmeskite, kas neužblokuotas, šį kvietimą Artūro Rudomanskio ir Tolerantiško jaunimo asociacijos FB Sienose. Tegul ateina ir pasikalbėkime atvirai.

Pažiūrėsime, ką jie sugeba ir kokio dydžio jų pautai.
——————–
UPD. Nuoroda į:
NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO ĮSTATYMAS

4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija
1. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.
2. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija:

14) kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir jų išnaudojimas, nepilnamečių lytiniai santykiai;
15) kuria skatinami lytiniai santykiai;
16) kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata;

#LGBT
#Vaikai
#KasJuosĮsileido
#ArtūrasRudomanskis
#PradinukųHomoEdukacija
#TolerantiškoJaunimoAsociacija
#IndoktrinacijaSmegenųPlovimas
#HomoseksualizmoPlėtrosAktyvistai

Kodėl jiems taip rūpi svetimi vaikai? Gal kas turi kokių nors nekonspirologinių ar su Šarūnų Bartu asociacijų nekeliančių versijų?

#PašalintasFacebookoĮrašas
hm_tja_vaikai_rudomanskis

Skaitau tas naujienas apie homoseksualizmo plėtros aktyvistų vojažus per Lietuvos mokyklas ir susitikimus su pradinukais – ir minčių, kaip tai Seimo narei, man kyla įvairių.

Pirmoji mintis – ko jie lenda prie svetimų vaikų, tie seksualiai susirūpinę veikėjai? Kas jiems taip knieti ar svirba? Kas ir kodėl įsileido juos į pradines mokyklas?

Antroji – ar tėveliai žino apie tuos netradicinės orientacijos vyrukų ir merginų vedamus tolerancijos plėtros renginius su jų mažamečiais vaikučiais? Jiems viskas gerai. jie sutiko? Ar nelabai kas jų klausė?

Trečioji mintis – o kas apmokėjo visą šitą homoseksualizmo plėtros cirko gastrolių vojažą po Lietuvą? Už dyką tai jie iš lovos kojos neiškelia – tikrai nevažiavo už savus.

Juk ta publika savo seksualinės elgsenos ypatumus seniai pavertė pelningu versliuku. Bene mūsų vargano biudžeto krepšelių lėšomis? Ar visgi Soroso fondas prisidėjo nors kiek?
————
Neturiu tokio amžiaus vaikučių, tai mano klausimai daugiau skirti kitiems. Bet jei turėčiau – tai, matyt, ne juokais susirūpinčiau – kas ir ko lenda prie mano pirmokiuko-antrokiuko mokykloje.

#ArtūrasRudomanskis
#TolerantiškoJaunimoAsociacija
#HomosekualizmoPlėtrosAktyvistai
#PrieikiteArčiauVaikučiaiDėdėKažkąParodys

Intelektualinės negalios apraiška: Facebook akauntas Blogeris Zeppelinus užblokuotas

https://i0.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/antifa_facebook.jpg

Atšventęs Kristaus prisikėlimo dieną ir suvartojęs minimaliai toleruotiną dažytų kiaušinių porciją,nusprendžiau užmesti akį – kas naujo mūsų Internetuose, kaip žmonės Velykas švenčia.

Ir čia manęs laukė siurprizas, arba, kaip dabar priklauso sakyti – staigmena. Netikėtai sužinojau, kad su Šv.Velykomis mane jau „pasveikino“ Facebooko administracija – užblokuodama mano akauntą „Blogeris Zeppelinus“.

Priežastis – daugkartiniai Facebooko vartotojų kreipimaisi su skundais, kad šis akauntas pavadintas netikru vardu ir neatstovauja realaus asmens, kas formaliai yra Vartotojo susitarimo pažeidimas.

 

Kaip maloniai el.paštu informavo administratoriai, daugumą skundų pateikė vienos uždaros Facebooko grupės, užsivadinusios „Fašizmui Lietuvoje – ne“ ar kažkaip panašiai, dalyviai.

 

Jei kas nežino – tai grupė, susijusi su tokiu prokomunistiniu tinklalapiu Antifa.lt, kurio ideologas ir vienas pagrindinių redaktorių yra mūsų senas pažįstamas, Briuselio gyventojas ir Izraelio pilietis Sergey Kanovich, Lietuvos skaitytojams geriau pažįstamas, kaip katalikiško portalo Bernardinai.lt publicistas Sergejus Kanovičius. Beje, neseniai užėmęs garbingas Lietuvos žydų bendruomenės atstovo spaudai pareigas.

Daugumą toje grupėje sudaro silpnesnio maumenėlio studenčiokai, nors yra ir rimtesnių veikėjų, atstovaujančių Anarchija.lt, Feministinį frontą bei Paleckio raudonąją gvardiją.

Aš nepajėgiu suvokti tos grupuotės narių logikos – juk jie susibūrė tam, kad kovoti su fašizmu ir nacizmu Lietuvoje, tskant, akis akin kautis su išsikerojusiu ir mirtinai pavojingu hitlerininkų pogrindžiu – tai kokio velnio tokie intelekto galiūnai ir didžiavyriai, kaip kokie mažvaikiai, rašinėja apgailėtinus skundus Facebooko administracijai, siekdami nieko bendro su jokiais fašizmais-nacizmais neturinčio Blogerio Zeppelinusakaunto uždarymo dėl grynai formalaus pažeidimo?

 

Kitokių priežasčių, nei elementoriška dvasios ubagystė ir intelektualinė negalia, nesudaranti šiems „antifašistams“ galimybių ginti savo pažiūras atviros diskusijos sąlygomis, aš nematau.

Truputį keista, turint omenyje, kad toje grupuotėje yra visas tuntas asmenų,turinčių ar siekiančių mokslo daktaro laipsnio, bet panašu, kad tai tik dar vienas mūsų aukštojo mokslo degradacijos patvirtinimas. Žemesnio nuopolio akademinės visuomenės atstovui, nei skundo rašymas, siekiant, kad ideologinis oponentas būtų pašalintas iš diskusijos – net įsivaizduoti neįmanoma. Gėda – ir tiek.

Informacija mano Facebooko draugams:

pabandysiu atstatyti savo akauntą. Jei nepavyks – teks užvesti naują.

Nesulaukiau atstatymo – štai naujas Blogerio Zeppelinus akauntas Facebooke:

FB puslapis Blogas Zeppelinus – galima užlaikinti.

FB profilis Blogeris Zeppelinus – galima įdrauginti.

Iš to pačio vargo dar sukūriau ir Twitterį, kad jau kažkas taip bijo mano kuklios kūrybos platinimo:

Blogeris Zeppelinus.

Kad jau skleisti informaciją, tai per visus galus!;)

NK95 aktyvistė Aušra Pažėraitė moko katalikų vyskupus, kaip derėtų laikytis jų tikėjimo dvasios

Sekančioje serijoje M.Murza-Gervaldas aiškins  žydams, kaip teisingai suprasti Talmudo tiesas…

 

tolerancijos_mokytojas2
Beklaidžiodamas po  internetus pamatau visokiausių keistenybių.

Pavyzdžiui, vakarykščiame Delfyje aptikau miela dviejų viešųjų intelektualų pokalbį apie krikščioniškumo esmę su pasibėdavojimais, kad Romos katalikų bažnyčia niekaip nesugeba laikytis evangelinių tiesų ir vis iškrenta iš jų ribų.

Turiu omenyje daktarės docentės Aušrelės Pažėraitės interviu Vladimirui Laučiui ambicingu užvadinimu:

“A.Pažėraitė: krikščioniškumo esmė – ne kova prieš abortus ir už tradicinę šeimą“

Perskaičiau šį antikatalikišką tekstą, kuriame evangelijų apsiskaičiusi gerbiama daktarė Aušrelė išdidžiai aiškina Bažnyčios hierarchams, kaip jie turėtu ganyti Lietuvos katalikų kaimenę ir susimąsčiau apie lietuviškosios žurnalistikos kelius ir klystkelius.

Juk Vladimiras Laučius ne koks nors žalias, kaip žiogo membrum virile žurnalistėlis, o buvęs konservatorius, N-kartinis vyr.redaktorius ir Žurnalistikos instituto dėstytojas, eilę metų aiškines studentams garbingos žurnalistikos pradmenis.

Tai kaip galėjo atsitikti, kad siūlydamas Delfi.lt skaitytojams pokalbį apie Romos katalikų bažnyčios veiklą Lietuvoje  su žmogumi, postringaujančiu iš krikščionybės autoriteto pozicijos, ponas Vladimiras nepasivargino to pašnekovo tinkamai pristatyti?

Viskas, ką sužino Delfio skaitytojai, yra tai, kad  doc. dr. Aušrelė Pažėraitė yra VU Religijos studijų ir tyrimo centro dėstytoja, duodant suprasti, kad tai didelis „tikrosios, mokslinės  krikščionybės“  autoritetas, kurios žodis svaresnis, nei kokio menkai išprususio ir daktaro laipsnio ar docento vardo neturinčio  katalikų vyskupo. Bent jau visas kontekstas veda būtent į tai.

Nenuostabu, kad komentaruose pasirodė silpnapročių šūksniai, džiūgaujantys, kad krikščionybės ekspertė tuos neišmanančius vyskupus pagaliau pastatė į vietą.

O ką gi V.Laučius pamiršo pasakyti? Skaityti toliau…

Žmogaus teisių visiems neužteks: atimkime iš katalikų ir atiduokime homoseksualistams

Tolerancijos pavyzdžių prisodrintas tekstas. Ilgiau, nei metus nebuvusiems išpažinties, geriau neskaityti

https://i0.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/kristus_prisikele3.jpg

Tie, kas mėgsta palandžioti po Lietuvos žiniasklaidos užkampius, tolimiausioje Bernardinai.lt rubrikoje jau skaitė apie bjauraus vandalizmo, žiaurios neapykantos ir šlykščių patyčių atvejį Madrido Complutense universiteto komplekse.

Keliais žodžiais priminsiu to mūsų žiniasklaidoje nenuskambėjusio įvykio esmę:

2011 m. kovo 10 dieną į universiteto koplyčią įsiveržė apie 70 jaunuolių, daugiausia merginų. Jos apdergė altorių, užpurškė įžeidžius šūkius ant sienų, apklijavo jas popiežių Benediktą XVI nacistu vaizduojančiais plakatais ir skandavo feministinius šūkius.

Vėliau mergužėlės išsirengė nuogai ir tarpusavyje atliko įvairius nepadorius veiksmus. Kaip paaiškėjo, akcijos dalyvės save priskiria feministėms ir daugumoje priklauso seksualinių mažumų judėjimams.

Pasirodo, visas šis pasibjaurėtinas šabašas buvo dalis organizuotos kampanijos prieš universitetų koplyčias. Anot iniciatorių, tai yra tolerantiškas protestas prieš tai, kad pasaulietiniame universitete yra krikščioniška koplyčia.

Policija areštavo keturis jaunuolius, tačiau iš pažangiosios visuomenės dalies kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Du šimtai antikrikščioniško vandalizmo šalininkų surengė jų palaikymo akciją, kurios metu kairysis politikas Gasparas Llamazares pavadino feministinių lesbiečių akciją „remtina“ ir teigė, kad jų nubaudimas prieštarautu demokratijai.

Internetuose pradėjo stūgauti ultrakairieji intelektualai, šaukiantys, jog straipsniai, spaudoje aprašantys šį vandalizmo ir neapykantos atvejį, yra Bažnyčios ar „ultrakatalikų“ režisuota šmeižimo kompanija prieš progresyvųjį feminizmą.

Žinoma, skaitantiems tik tolerantišką lietuvišką spaudą gali kilti pagunda pasakyti, kad šis antikrikščioniškos neapykantos, vandalizmo ir patyčių atvejis yra išskirtinis ir nėra būdingas homoseksualistų, feministų ar ultrakairiųjų radikalų veiksmo akcijoms.

Lietuvoje feministės, anarchistai ir homoseksualizmo plėtros aktyvistai kol kas dar nesiryžta tokiems vandališkiems barbarizmams ir apsiriboja žodiniais išpuoliais prieš Bažnyčią. Organizuojamos demonstratyvios – dar nežinia ar turėtos – katalikybės atsisakymo akcijos bei reguliarios difamacijos kampanijos spaudoje.

Tolerancijos keliu toliau pažengusiame pasaulyje vaizdelis visai kitoks – mūsų ultrakairiesiems aktyvistams lieka tik pavydžiai varvinti seilę.

Toliau daug raidžių ir LABAI DAUG klipų ir paveikslėlių. Atsargiai!

Lietuva: fašistinė ar demokratinė? Skaitytojo laiškas Atgimimas.lt vyr.redaktorei I.Makaraitytei

VšĮ “Pilietinės minties institutas“ dalininkei,
savaitraščio “Atgimimas“ vyriausiajai redaktorei
Indrei Makaraitytei
—————————————-
indre@atgimimas.lt
redakcija@atgimimas.lt

https://i1.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/antifa_lemtinga_klaida.jpg

Gerbiama Indre,

Jūsų redaguojamo savaitraščio „Atgimimas“ internetiniame portale, skiltyje „Komentarai“ 2011-03-18 d. patalpintas ultrakairiųjų radikalų judėjimo aktyvisto Kasparo Pociaus straipsnis “Fašizmas ir kitokių vertybių kūrimas“.

Šiame tekste K.Pocius dėsto savo gan savotiškus samprotavimus apie tai, ką jis vadina „fašizmu“ dabartinės Lietuvos kontekste.

Tenka pastebėti, kad žodį „fašizmas“ ponaitis Kasparas vartoja ne įprastine, bet jo prasimanyta ir visa apimtimi tik jam žinoma šio termino reikšme.

Skaitytojams ji nėra pateikiama, todėl jie gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad rašoma apie fašizmą tiesiogine to žodžio prasme. Kas akivaizdžiai nėra tiesa.

Skaityti laišką toliau. Daug raidžių ir video

Kol kas jie parduoda Lietuvos pilietybę. Nupirkim, kol jie nepardavė Lietuvos…

Retkarčiais tenka pavartyti skelbimus, kuriuose žmonės ką nors parduoda arba perka.

Laisvos rinkos sąlygomis akys raibsta nuo siūlomų gėrybių ir paslaugų.

Tačiau skelbimas, kurį aptikau socialiniame tinkle Facebook, nustebino net ir tokį daug ką mačiusį žmogų, kaip aš.

Pasirodo, yra grupė žmonių, kurie nusprendė parduoti, t.y. už atitinkamą materialinį atlygį atsisakyti turimos Lietuvos Respublikos pilietybės!

Tokio netikėto ir keisto sprendimo motyvas glūdi tame, kad anot jų, Lietuva yra „fašistinė valstybė“, o būti fašistinės valstybės piliečiu jiems yra nesmagu ir gėda.

Koks įžūlus skeptikas mano vietoje tikriausiai pasakytu, kad jei jau tiems žmonėms dėl ideologinių priežasčių trošku būti mūsų demokratinės ir nepriklausomos valstybės piliečiais, tai jiems derėtu būti nuosekliais ir jos tiesiog atsisakyti, nieko nereikalaujant mainais.

Bet aš toks nesu, todėl man, reguliuojamos rinkos ekonomikos šalininkui, suprantamas tų žmogelių siekis bent kiek pasipelnyti iš savo dykai gautos pilietybės atsisakymo akto.

„Non olet peccunia“, kaip sakydavo romėnai.

Toliau daug teksto, pavardės ir kainos

Гражданское общество в Литве. Шествие националистической молодёжи 11-го марта

https://i2.wp.com/www.tautos-balsas.lt/images/stories/2011kovo11/DSC_0055.jpg

Postas skirtas rusakalbei LJ auditorijai, todėl tik rusiškai. Lietuviams naujos informacijos čia nėra.

Пост предназначен для ознакомления русскоязычных читателей и на литовском не дублируется.

Вот уже много лет 11 марта, в День восстановления независимости Литвы, по окончанию официальных праздничных мероприятий в центре Вильнюса проходит интересная гражданская акция – неформальное шествие националистической молодёжи.

Никакого отношения к нему официальные власти не имеют, за исключением того, что с 2009 г. организаторы мероприятия согласовывают маршрут и время шествия с городской мэрией.

Далее – немного истории и видеоролики

Nevadinkite homofobų talibais. Talibai to nenusipelnė…

https://i2.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/afganistan_talib2.jpg

Lietuvoje jau tapo įprasta vadinti tolerancijos ir homoseksualizmo plėtros oponentus grėsmingu Afganstano puštunų islamistinio Talibano judėjimo vardu.

Retas spaudos straipsnis kovos su homofobija tema apsieina be Talibano paminėjimo. Teko regėti tituluojamus talibais tiek homoparadų oponentus P.Gražulį, K.Uoką, tiek ir G.Songailą – taigi, tiek jie, tiek mes baigiame prie to užvadinimo priprasti.

Tačiau pažvelgus į Afganistano ir tenykščių tadžikų bei puštunų tradicijas iš arčiau, akivaizdu, kad Talibanas yra nepelnytai šmeižiamas, naudojant jo vardą tokių netolerantiškų ir homofobiškų veikėjų, kaip minėti Seimo nariai, užvardinimui.

Juk tenykščiai papročiai ir tradicijos kaip tik liudija, kad homofobijos išgyvendinimo prasme Talibanas stovi nepalyginamai aukščiau, nei netolerantiška, heteroseksiszmu persmelkta Lietuva.

Na jau? Negali to būti – noriu įsitikinti pats!

Nemokamos reklamos teisėmis. Uzbekiškas restoranas Čaichana Vilniuje

https://i1.wp.com/tea.ru/i/2010/chaihona2.jpg Sako, kad Amerikose yra blogerių, kurie pragyvena iš blogų rašymo.

Lietuvoje tokių fenomenų nežinau, nors populiariausieji vis garsiai pasvajoja ta tema.

Įtakingiausias mūsų krašto tinklaraštininkas Artūras Račas, kaip tikras žemaitis, net bandė tiesiai-šviesiai pasiteirauti blogo lankytojų:

ar jie sutiktu mokėti už jo blogo skaitymą ir jei sutiktu, tai kiek?

Jei gerai pamenu, ta tema susilaukė neregėto populiarumo – net tie, kurie niekada nekomentuodavo gerbiamo Artūro įrašų, suskubo jam pranešti – ką jie mano apie tokius autoriaus kėslus ir, deja, deja – ne visi sugebėdavo išsitekti korektiškų išraiškos formų ribose.

Nežinau, kokių atsakymų tikėjosi gerbiamas Artūras, bet žinant jo karštą būdą, tikėtina, kad tą dieną garo švilpukas viename Pylimėlių gatvės name galėjo veikti beveik be paliovos…

Šiek tiek menkesnio kalibro, tskant, pirmosios lygos blogeriai nelaukdami, kol kepti karveliai patys į burną atskris, pradėjo dar gan droviai bandyti tą savo šiokį tokį populiarumą monetizuoti barterio pagrindais – chaliavnais apsilankymais naujuose restoranuose, alaus daryklose, dešrų kimšyklose ir šokolado fabrikuose.

Įžūlesni tinklaraštininkai net sudalyvavo kažkokiame uždarame žvaigždžių vakarėlyje ant prabangaus viešbučio stogo, kur juos nemokamais pokštais linksmino pats Algis Ramanauskas – Greitai, o garsusis rašytojas Andrius Užkalnis nuo taburetės skaitė savo už širdies griebiančias eiles apie Angliją, anglus ir jų bjaurų būdą.

Deja, nereguliariai-pripuolamas rašymo stilius ir rašytojiškų talentų stoka nulėmė gan menką Blogerio Zeppelinus vertę blogosferos ir verslo barterinių mainų rinkoje.

Nesulaukiu chaliavnų (liet.~nemokamų) kvietimų nei į alaus daryklas, nei į tailandietiško masažo salonus, nei į kokią, atsiprašant, batų taisyklą …

Jau nekalbant apie linksmą „Amano ausų“ degustaciją ar madingo gėjų klubo „all inclusive“ vakarėlį.

Jėzaušventas, mane dideliu ratu aplenkė netgi spameriai, išsiuntinėje visai blogosferai gundančius pasiūlymus parašyti giriantį jų parduotuvę rašinį ir – gal būt, jei pasiseks – laimėti kiniškas ausines ar pigų fotoaparatą-muilinę!

Nenorom pradeda skverbtis nuojauta, kad mano įvaizdis virtualioje erdvėje ne visai atitinka tą paprasto, draugiško ir malonaus vyruko, kuriam moterys norėtu priglusti prie krūtinės ar bent paverkti ant peties, o vyrai – pakviesti išgerti alaus, paveikslą, kurį maniau kuriąs savo rašiniais ir komentarais.

Taigi, nusprendžiau išbandyti savo jėgas naujame žanre – viešojo maitinimo vietos apžvalgoje.

Skaityti tą jėgų pabandymą

Lietuviškos tinklaraštijos horizontai. Už ko akis užsikabina?

https://i0.wp.com/i53.tinypic.com/wsmoeb.jpg

Visgi nutariau prisijungti prie popistų lyderio Rokiškio inicijuotos tinklaraštininkų tarpusavio reklamos savaitės akcijos.

Žvelgiant į lietuviškos tinklaraštijos horizontus, nenoromis lygini ją su anglakalbe ar rusakalbe blogosfera – ir, kaip sakydavo kadaise populiarus personažas – „vajzdialis niakoks“.

Valdiškiems išminčiams bei viešiesiems intelektualams alternatyvios minties tikrai negausu.

Kažkokie „blogai apie blogus“, „blogai apie blogeriavimą ir uždarbį internete“, „patarimai, kaip rašyti ir išsukti blogą“, „ką aš valgiau pusryčiams, o ką – vakarienei“, „kompiuterinių žaislų analitinės apžvalgos“, „videonuomos punkto naujienų atpasakojimai“ ir panašus vaikų darželis/kelnės su šleikom/pirštinės ant virvučių sudaro kokius 95% lietuviškos blogosferos turinio.

Deja, bet rimtus bei įdomius tinklaraščius pas mus galima suskaičiuoti ant dviejų-trijų rankų pirštų. Na, bet turim ką turim.

Ir ką gi mes ten turim?

Sergėjus Kanovičius – padorus Lietuvos pilietis? Paneigimas ir atsiprašymas

Pradedu pasiilgti senojo, gerojo LiveJournal‘o atmosferos.

Per trumpą laiką, išbūtą socialiniame tinkle Facebook, susidūriau tokiu kiekiu agresyvumo, pašaipos, netolerancijos ir net neapykantos, kiek turbūt nesu patyręs per visą blogeriavimo laikotarpį.

Nei lietuviškojo LJ sektoriuje, nei Patriotai.lt, nei Balsas.lt, nei racas.lt, t.y. ten, kur komentatoriams piršto burnon geriau nekaišioti, nei netgi, atsiprašau kalbančių vokiškai už išsireiškimą – Popo.lt, nesutikau tiek nemeilės ir nepagarbos savo kuklaus personažo atžvilgiu.

Nuo šiol, sužinojęs, kad žmogus yra facebookeris, dėl viso pikto stengsiuosi atsisėsti truputį atokiau.

O jeigu išsitrauks iš kuprinukės ar perpetinės tašės kirvuką, pašoks ir tvos per galvą? Negali žinot.

Štai ir užvakar Blogeris Zeppelinus jaukaus Facebooko Užrašuose apturėjau nelauktų ir ne itin geranoriškų svečių antplūdį.

Skaityti, kaip viskas buvo

Kaip aš tapau žiniasklaida. Lietuvos žydų bendruomenė reikalauja paneigimo

https://i1.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Maloniai_prasome_paneigti.jpg

Visgi tie nenuoramos politizuoti blogeriai prikuria problemų ir savo taikesniems kolegoms.

Užsikepė kažkada Liutaurui Ulevičiui Seimo rūmuose apsilankyti.

Vietoje to, kad kaip padorus eilinis pilietis imtu ir užsirašytu į nemokamą ekskursiją po Seimo rūmus, jis – nebūtu tinklaraštininkas – pradėjo terorizuoti mūsų demokratiškai išrinktą valdžią, kad pripažintu jam žurnalisto statusą ir išrašytu pastovų leidimą lankytis Seime.

Ilgo bylinėjimosi pasėkoje buvo pripažinta, kad tinklaraštininkai, anksčiau vadinti blogeriais, gali būti prilyginti žurnalistams ir tą išsvajotą leidimą Liutauras gavo.

Dabar, žygiuodamas prospektu, jis gali ramiai užsukti ir Seimo bufete atsigerti kavos ar papietauti bei kokį seimūną tarp pirmo ir antro patiekalo žurnalistiškai patvarkyti.

Būtu pusė bėdos, bet tų tinklaraštinių Liutauro kovų pasėkoje dalis visuomenės pradėjo įtariai žiūrėti ir į kitus, neturinčius seimūniškų ambicijų blogerius – o gal ir jie ketina vieną gražią dieną pareikalauti sau žiniasklaidos magnatų statuso bei atitinkamų privilegijų?

Ims koks įžūlesnis tinklaraštinykas ir užsimanys nuosavos laidos televizijoje, vietos LRT Taryboje bei Olialią pupytės į lovą!

O kad jau taip, tai gal reikėtu jiems visiems avansu užkrauti ir visas žiniasklaidos pareigas?

Neaplenkė ši kartybės taurė ir kukliojo blogerio Zeppelinus, t.y. manęs.

Įdomiai tame virtualiame gyvenime būna – rašinėji sau ramiausiai kažkur Internetų užkampiuose, daliniesi su keliais ištikimais skaitytojais netyčiom atrastomis nuorodomis į įdomius įvykius bei naujienas, dėlioji paveikslėlius ir staiga – šast, ir tampi tikrų tikriausia žiniasklaida.

Be jokių įplaukų, bet su visom iš to išplaukiančiom.

Skaityti, kaip aš vos netapau žiniasklaidos magnatu

Džiaugiesi, kad krepšinio rinktinė laimėjo medalius? Pajausk kaltę dėl Holokausto!

Įžūlios demagoginės manipuliacijos konkrečių pavyzdžių analizė

Sirgalius - žydšaudžių tautos palikuonis

Ar pastebėjote, kaip įstatymui dėl kompensacijų už žydų turtą atsidūrus Seime ir kai kurių etninių organizacijų lyderiams prakalbus apie jų poreikių netenkinančias sumas, viešojoje erdvėje staiga suaktyvėjo kolektyvinės kaltės komplekso diegėjai?

Tarsi kapuose nerimstantys zombiai, išgirdę grafo Drakulos nebylų šauksmą, į paviršių išsiropštė įvairiausio plauko viešieji intelektualai, vyriausieji redaktoriai, eiliniai publicistai, ideologizuotų pseudomokslų profesoriai bei šiaip kalbesni kairieji radikalai, puolę raginti lietuvius kuo greičiau pajausti kaltę už Holokaustą ir nedelsiant prisiimti už jį kolektyvinę atsakomybę !

Tenka priminti, kad kolektyvinės kaltės koncepcija susiveda į kaltės priskyrimą nieko bendro su kažkokiu nusikaltimu ar nusikaltėliu neturinčiam asmeniui vien dėl kokio nors nekintamo bendro požymio su tą veiką kadaise padariusiais žmonėmis – tautybės, religijos, rasės, socialinės kilmės, etc.

Ji buvo ideologinis pamatas baisiausiems genocidinio tipo nusikaltimams praeityje.

Taikyti tautos atžvilgiu sąvokas, kurios turi išskirtinai individualias reikšmes ir yra tipiškas nacistinis ar bolševikinis-stalinistinis uzusas.

Kaltės samprata negali būti atskiriama nuo atsakomybės ir bausmės sampratų – ir nesenoje istorijoje pilna pavyzdžių, kaip tautos, dėl pavienių jos atstovų veiklos paskelbtos kaltomis būdavo kolektyviai baudžiamos trėmimais, deportacijomis ar net naikinimais.

Kiekvienam žmogui, kurio sąmonė yra laisva nuo totalitarinio mąstymo apraiškų, yra visiškai aišku:

kaltas gali būti tik individas ir tik tuomet, jeigu jis pažeidė įstatymo ar priesako nuostatas. Jokių kalčių ir atsakomybių dėl vienodos su konkrečiais nusikaltėliais kalbos, etninės ar geografinės kilmės, odos ar plaukų spalvos bei išpažįstamos religijos civilizuotoje visuomenėje negali būti.

Sutapatinus kaltės subjektą su tauta – kaip tai bando daryti kai kurie viešieji intelektualai, kolektyvinei kaltei nebelieka netgi ribų laike – girdi, kalti yra ir tie, kas gimė po karo, kas gimė dabar ir net tie, kas gims ateityje! Vienas toks veikėjas netgi paskaičiavo, kad šimto metų lietuvių kaltėms išpirkti, greičiausiai, nepakaks .

Tokios, sveiko proto požiūriu absurdiškos, koncepcijos antihumaniškumas daugiau, negu akivaizdus.

Pakanka prisiminti, kiek teko iškentėti žydams amžių eigoje dėl Evangelijose aprašytos Kristaus teismo scenos, kuomet Pontijus Pilotas demonstratyviai plovėsi rankas judėjų miniai siautulingai skanduojant: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!“

Pagalvok, prieš spausdamas! Ten labai daug nūdno teksto

Kodėl kurstomas lietuviškojo žydobolševizmo stereotipo laužas?

Pergalės diena plakato autorius -  fashist_steiner.livejournal.com

Vilniaus žydų bendruomenėje, kuriai vadovauja žinoma advokatė Faina Kukliansky, einanti dar ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos pareigas, neseniai įvyko gan plačiai Rusijos ir žydų žiniasklaidoje nuskambėjęs renginys.

Keista, bet mūsų spaudoje ir portaluose jokio šio renginio paminėjimo aptikti nepavyko.

Net anksčiau tomis temomis Delfiui rašiusi panelė E.Digrytė kaip vandens burnon prisisėmė. [UPD – ne vandens, o smėlio. E.Digrytė šiuo metu dirba Afganistane, G.Ušacko atstove spaudai. Ryto Staselio patiksl.]

Ką gi, ir vėl teks eiliniui Lietuvos blogeriui užsikrauti ant savo kupros visuomenės informavimo naštą.

Ne pirmas, tskant, kartas.

Skaityti apie Vilniaus žydų bendruomenės renginį

ES Pagrindinių teisių agentūra: Lietuvoje įteisinta psichofobija

Ir vėl Lietuva nuskambėjo pasaulyje, kaip Žmogaus Teisių negerbianti ir tolerancijos stokojanti šalis!

Ir vėl mūsų mylimos Tėvynės vardą neigiamai linksniuoja progresyvioji ir šiaip tolerantiška žiniasklaida!

Kas gi nutiko? Ogi kažkas baisaus!

Baisėtis toliau – spausk čia

Holokausto industrija rusų mafijos gniaužtuose

„Rusų mafija Brukline išvogė pagalbos Holokausto aukoms fondus“ , „New Yorke rusų mafija išgrobstė Holokausto fondą, pasisavindama nacių aukoms skirtus beveik 50 milijonų dolerių kompensacijų“, „dėl taip vadinamos „rusų mafijos“ Holokausto aferos JAV kilo milžiniškas skandalas“

– tokiomis ir panašiomis antraštėmis bei žinutėmis vakar sumirgėjo pasaulio dienraščių tinklalapių pirmieji puslapiai.

Daug dėmesio šiam šokiruojančiam įvykiui skyrė ir The New York Times, ir The New York Post, britų BBC bei Izraelio ir Rusijos žiniasklaida.

Nieko nuostabaus, nes afera tikrai įžūli ir šventvagiška. Jos esmė paprasta – grupė atsakingų žydiškų fondų vadovų ir darbuotojų, padedami grupės bendrininkų ilgus metus klastojo dokumentus ir savinosi lėšas, kurias Vokietija skyrė JAV gyvenančioms Holokausto aukoms.

Jau žinoma apie pavogtus 42,5 milijono dolerių, kas atitinka maždaug 107 milijonus litų.

Mūsų žiniasklaida pranešė apie šį neeilinį įvykį gan rezervuotai – daugumoje tinklalapių šios naujienos nebuvo, trumpa žinutė Delfyje, iš kurios nelabai ką ir suprasi, šmėstelėjusi kažkurioje tolimoje skiltyje išnyko archyvų šiukšlynuose ir tik Lietuvos ryto portalas, tęsdamas tradiciją reguliariai informuoti savo skaitytojus žydiškomis temomis, bendrais bruožais nušvietė aferos esmę.

Tačiau reikia pastebėti, kad net ir dviejų puslapių Lietuvos ryto straipsnyje nėra akcentuojami tam tikri momentai, kurie visgi yra svarbūs ir mums, lietuviams, atsižvelgiant į tai, kad Seimas jau pradėjo svarstyti liūdnai pagarsėjusį kompensacijų už žydų turtą įstatymo projektą.

Paradoksalu, bet jame numatyta išmokėti iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės suma – 128 milijonai litų – labai artima tai, kurią iš paramos Holokausto aukoms fondų pavogė iš juose besidarbavusių Ukrainos žydų kilmės amerikiečių susiformavusi „rusų mafijos“ grupuotė.

Dar reikia priminti, kad to įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad žydų organizacijoms perduoti skirtos Lietuvos biudžeto lėšos gali būti panaudojamos užsienyje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Kitaip sakant, jų skyrimas užsienyje gyvenantiems žydams vyks panašiomis schemomis, kurias savo nedoriems tikslams išnaudojo Bruklino „rusų mafija“.

Juk ne veltui vienas žymiausių Lietuvos viešųjų intelektualų, Ministro pirmininko A.Kubiliaus patarėjas žydų turto klausimais Arkadijus Vinokuras dar kadaise gan įžvalgiai reikalavo pasiaiškinti:

„..kiek, koks procentas lėšų iš kompensacijos bus išvežtą į užsienį, teigiant, kad šie pinigai skirti neturtingiems JAV žydams remti ?“

Todėl manau esant tikslingu, neatpasakojant visų tos milžiniško mąsto aferos peripetijų (žr.nuorodas aukščiau), tiesiog trumpai pabrėžti tuos niuansus, kurie kažkodėl nėra pakankamai akcentuoti lietuviškoje žiniasklaidoje.

Taigi, niuansai tokie

Gaivus indiškos kultūros gurkšnis

Fotoreportažas iš šventosios Gango upės pakrantės

via kladun

Puolama iš visų pusių katalikybė ir senobiškai tradicinė kultūra Lietuvos viešojoje erdvėje vis labiau užleidžia pozicijas progresyvesniems multikultūralizmo reiškiniams. Tarp mėgstančių paniekinančiai paprunkščioti – iš atsilikusių katalikų bei kitokių tradicionalistų – tolerantiškų ir kultūringų žmonių tapo madinga semtis Rytų išminties.

Padažnėję saibabų, brachmaputrų ir kitokių dzingulamų vizitai entuziastingai aprašomi spaudoje, o mero V.Navicko dėka Užupio skverelyje netgi atsirado kažkoks akmeninis baubas, kuriam galima atnašauti aukas, puošti gėlėmis, deginti aromatines žvakutes, ar kitaip medituoti prispyrus gamtiniam reikalui.

Reguliariai regime ir skaitome, kaip iškilūs mūsų kultūros ir žiniasklaidos veikėjai vyksta į Rytų kraštus tam, kad pasinertu į tos paslaptingos ir iškilios kultūros gelmes, dvasiškai apsivalytu bei atsinaujintu.

Kaip užkietėjęs senosios, tradicinės vakarietiškos kultūros šalininkas stebėdavau juos su tam tikra nuostaba – visgi toli gražu ne viskas tų egzotiškų kraštų kultūrose mano retrogradinei prigimčiai buvo miela. Ir nepaisant žinojimo, kad naujausi tolerantiškos kultūrologijos pasiekimai rodo, kad visos pasaulio kultūros yra lygiavertės, šiek tiek raudonuodamas turiu prisipažinti, jog man sunku suvokti – ką tie dvasingumo ištroškę veikėjai atranda tuose kraštuose to, ko nebūtu mūsų tradicinėje, vakarietiškoje kultūroje?

Skaitydamas egzaltuotus kelionių įspūdžių aprašymus ir aikčiojimus bei lygindamas juos su man prieinama rašytine informacija, galėjau dėl to tik spėlioti – mat pats nei Indijoje, nei Tibete, nei Nepale, nei Birmoje ar panašiose arčiau dvasingumo ištakų esančiose vietose nesu buvęs ir neturėjau ketinimų nuvykti ten artimiausiais metais. Manau, kad daugumos šio žurnalo skaitytojų situacija panaši.

Tačiau, ačiū Dievui ir geriems žmonėms, pagaliau atsirado galimybė ir mums pasinerti į pačias dvasingumo ištakas bei iš arčiau pažvelgti į autentišką Rytų kultūrą. Tai tikrai turėtu padėti mums, atsilikusiems vakarietiškos kultūros adeptams, pamatyti – ką reiškia gyventi harmonijoje su Gamta bei suvokti – kas gi taip traukia tuos mūsų lietuviškos kultūros bei žiniasklaidos šulus tenykščių gyventojų išmintyje?

Siūlau paspausti šią nuorodą ir peržiūrėti visą fotoreportažą iš Šventosios Gango upės pakrantės.

Garantuoju čakrų prasivalymą ir bent 5 minutes absoliučios nirvanos.

Ateityje gal nepatingėsiu perkelti šį reportažą su autoriaus ir savo komentarais čionai. O kol kas – semkite dvasingumą rieškučiomis angliškai!

Tolerancijos diegėjai: Talino svečiai patiria nacionalistinius išpuolius restoranuose!

https://i2.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/nacionalizmo_dvokas_taline.jpg

Mūsuose jau tapo įprasta pavydėti kaimynams estams jų pasiekimų euro įsivedimo ir šalies įvaizdžio kūrimo srityse.

Deja, reikia pripažinti, kad jų pasiekimai tolerancijos diegimo srityje irgi gerokai viršija mūsiškius.

Neseniai nuolatinė rusakalbio estiško Delfi autorė, Marina Filatova, žinoma kovotoja už rusų kalbos grynumą ir homoseksualistinio išdidumo paradų plėtros entuziastė papasakojo skaitytojams apie siaubingos ksenofobinės netolerancijos atvejį, kurį savo kailiu patyrė jos draugai Estijos sostinėje:

Skaityti apie estų nacionalistų ksenofobinį išpuolį

Citrininis Džo – žmogus ar “garbingos“ žiniasklaidos fantomas?

https://i1.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/James_lemmon.jpg

Mūsų Tėvynės ore tvyro kažkas skatinančio žmones rašyti.

Pastebimas įdomus fenomenas – žmogelis, ramiai triūsęs kokioje šalyje santechniku, parazitų naikintoju ar gatvės klounu, atvykęs į Lietuvą staiga išvirsta į rašytoją, žurnalistą ar net į Žymų Publicistą ir Aborigenų Gyvenimo būdo tyrinėtoją bei Vertintoją.

Visuomet atsiranda koks nors leidinys ar TV laida, kuri suteikia jam tribūną ir galimybę papostringauti Lietuvai savo svarią nuomonę.

Štai jau kelios dienos, kaip viename populiaresnių portalų talpinamos James Lemmon vardu pasirašytos, khhm, ne itin maloniai kvepiančios rašliavos.

Minima, kad “James Lemmon yra australas Alfa.lt žurnalistas, rubrikoje “Alfa English“ aprašantis savo užsienietišką gyvenimo Lietuvoje patirtį.“

Suprantama, kad tokie tekstai, kuriuose užsienietis, perdėm nesirinkdamas žodžių, dėsto ne tiek savo gyvenimo patirtį, kiek mūsų politinio bei visuomeninio gyvenimo vertinimus, sulaukia nemenko ir ganėtinai piktoko komentatorių dėmesio.

Juolab, kad tie vertinimai yra, švelniai tariant, ne itin intelektualūs ir ganėtinai įžeidūs.

Dar didysis rusų poetas A.Puškinas pastebėjo, jog būdamas išsilavinęs žmogus, jis šlykštisi daugeliu Rusijos negerovių, tačiau jam nemalonu, kuomet tai daro užsienietis. Ypač – su akivaizdžiai demonstruojama pašaipia piktdžiuga.

Bet gal lietuviams tai patinka?

Danų kiaulės, vokiečių pupos. Kalti – lietuviai?

Mano trys centai į Remigijaus Šimašiaus ir Valentino Mitės diskusiją

Neseniai LJ kolega Maumaz užvedė ant įdomaus ir, tam tikra prasme – labai būdingo straipsnio, nagrinėjančio lietuvių santykį su tragiškais mūsų istorijos įvykiais iš ganėtinai savotiškos ir diskutuotinos pozicijos:

Valentinas Mitė

“Žydų žudynės Lietuvoje: kiaulidės ir Holokaustas“

Tarp žiniasklaidos metrų ir garbių publicistų yra priimta kolegų straipsnius kritikuoti parašant atsakomąjį, savarankišką pilnavertį tekstą, talpinamą kitoje, ar kiek rečiau – toje pačioje žiniasklaidos priemonėje.

Kadangi nepriklausau minėtoms kategorijoms, tai leisiu sau nesilaikyti šios cecho tradicijos ir išsakysiu savo nuomonę bei V.Mitės pozicijos kritiką taip, kaip tai įprasta virtualioje erdvėje – trumpai pakomentuodamas jo straipsnio teiginius savo bloge.

Juolab, kad ir pats gerbiamas Valentinas mano , kad korektiški interneto komentarai gali būti naudingi normalios diskusijos atsiradimui, kuri padėtų autoriui pamatyti jo nepastebėtus problemos aspektus.

Atsargiai! Labai ilgas tekstas

Pragiedrulis. Nustojo lyti lietuviškais pasais

https://i0.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/DSCF7991-1-1.jpg

Dar visai neseniai Lietuvos pilietybių suteikimas „išimties tvarka“ labai primindavo Kėdainiuose rengiamas Ledų šventes, kurių metu ant dalyvių galvų pasipila tūkstančiai porcijų nemokamų ledų.

Šimtai lietuviškų pasų būdavo išdalinami nieko bendro su Lietuvą neturintiems asmenims, kurių nuopelnai mūsų šaliai būdavo niekam nežinomi.

Galima tik numanyti, jog nuopelnų, matyt, visgi būta, bet ne Lietuvai, o „priėjimą turintiems“ veikėjams, kurie ir įtraukdavo tuos užsieniečius į sąrašus.

Šia savaitę Prezidentė D.Grybauskaitė atliko savo pareigą ir nutraukė ledų švenčių stiliaus Lietuvos pilietybių dalinimo akcijas.

Jau pasiruošę įsigrūsti kišenėn greta turimo dar ir lietuvišką pasą svetimšaliai liko it musę kandę.

Nenuostabu, kad viešojoje erdvėje kilo nemenkas erzelis.

Įpratę, kad Prezidentai atlieka tik parašų ant jiems pakišamų „naujųjų piliečių“ sąrašų dėliotojo vaidmenį veikėjai garsiai piktinosi netikėtomis kliūtimis.

Kuo gi buvo nepatenkinti tie veikėjai?

Šūviais ginama riba. Ar bus susiprasta jos neperžengti..?

Kaune nuskardėję šūviai ir kilusi visuomenėje reakcija atskleidė labai nemalonų ir netikėtą daliai mūsų žiniasklaidos ir vadinamosios šviesuomenės dalyką. Žmonės kažkodėl vangiai reaguoja į raginimus gaudyti teisėjo ir jaunos moters nužudymu įtariamą asmenį ir nepuola teikti informacijos apie galimas jo buvimo vietas.

Policijos vadovai su nuostaba konstatuoja, kad nesulaukė tokiais atvejais įprastos skambučių iš budrių arba nelabai adekvačių piliečių lavinos.

Dienraščių apklausos rodo, kad dauguma respondentų ne tik neišduotu D.Kedžio, bet netgi suteiktu jam paramą besislapstant.

Keistas atvejis, turint omenyje, kad žmonės paprastai labai neigiamai vertina masinius su nusikalstamu pasauliu nesusijusių asmenų žudymus ir jaučia pareigą prisidėti prie įtariamųjų paieškų ir sulaikymo.

Vienas galimų šio paradokso paaiškinimų yra tame, kad tradicinės moralės prisilaikanti visuomenės dauguma tiesiog nejaučia jokios grėsmės iš Drąsiaus Kedžio pusės.

Nepaisant to, kad įtariamasis dviejų žmonių nužudymu slapstosi kažkur netoliese apsikarstęs ginklais, nėra daug manančių, kad jis pradės šaudyti į aplinkinius.

Nors daugelis Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad Linčo teismai negali būti priimtinas teisių gynimo ir nusikaltėlių baudimo būdas civilizuotoje visuomenėje, tačiau esant situacijai, kuomet valstybinė teisėsaugos sistema akivaizdžiai pademonstravo visišką impotenciją ginant mažametės mergaitės teises, tiesiog nėra linkę morališkai pasmerkti jos tėvo, padariusio tai labai žiauriu ir neteisėtu būdu.

O tai kodėl taip?

Antinai prieš gaidžius. Vaikiška literatūra kovoje už augančią kartą

https://i2.wp.com/www.bleedingcool.com/wp-content/uploads/2009/08/enten.jpg

Iliustruotomis knygelėmis, vaizdingai pasakojančiomis vaikams, kaip gera ir smagu būti homoseksualistu, nūnai nenustebinsi ir darželinuko.

„Gender Loops“ skandalo metu paaiškėjo, kad pasakos apie karalių, ištekėjusį už kito karaliaus, jau pasiekė ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Tačiau ir dešiniosios jėgos Europoje netruko susirūpinti savo būsimo elektorato auklėjimu.

Pavyzdį parodė Austrijos Laisvės partija (FPO), sukūrusi fantastikos žanro vaikišką komiksą “HC-Man And The Blue Planet“ , kuriame superherojus HC-menas kaunasi su EU-blogiu.

Vokietijoje irgi užvirė kova už augančios kartos protus.

Nacionaldemokratų partijos (NPD) jaunimo organizacija išleido vaikišką knygutę „Antinai prieš gaidžius“, kurioje eiliuotos pasakos forma dėstomos šios partijos idėjos.

Beje, tie, kas rusiškai supranta geriau, nei vokiškai, gali nemokamai atsisiųsti išverstą į rusų kalbą šio komikso versiją iš čia.

Nupieštos komikso pavidalu knygos pirmasis leidimas siekia 30 000 egzempliorių ir bus platinamas nemokamai.

NPD atstovai teigia, kad tai pirmasis leidinys iš numatomos sukurti politinių komiksų vaikams serijos.

Ir apie ką gi šis komiksas? Žiūrėti toliau..

Pasitikrinkite senelės kilmę. Gal Jūs – būsimas milijonierius?

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/1_htm30-1.jpg

Sunkmečio metu visgi pasitaiko ir džiaugsmingų įvykiu. Į kongresą Vilniuje pirmadienį susirinko 14 šalių litvakai – iš Lietuvos save kildinantys žydai, tarp jų – svečiai iš Australijos, Pietų Afrikos respublikos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio. Neliko nuošalyje ir kitų tarptautinių žydiškų organizacijų atstovai.

Vienas pagrindinių šio garbaus susirinkimo klausimų buvo Lietuvos Vyriausybės ketinimo išmokėti 128 milijonus litų žydų organizacijoms svarstymas.

Sveikinimo kalboje Prezidentė D.Grybauskaitė asmeniškai pažadėjo susirinkusiems, kad nepaisant sunkmečio problemų, lieps Seimui nedelsiant priimti šias išmokas nustatantį įstatymą.

Juolab, kad jį bus galima svarstyti kartu su pensijų, bedarbių, motinystės pašalpų ir kitų socialinių išmokų kardinaliu apkarpymu.

Kaip nebūtu keista, tačiau žinia, kad Seimas ir Vyriausybė ruošiasi perduoti žydų organizacijoms 128 milijonus litų iš prakiurusios Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės nenudžiugino Kongreso dalyvių.

Jie pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybės siekis skirti lėšas žydų organizacijoms yra sveikintinas, bet dabartiniai siūlymainepakankami.

Kaip tai – nepakankami? Ar gali taip būti?

Tinklaraštis ant autopiloto…

https://i0.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/SPaskeviciausnuotraukaA-racas-2-1.jpg

Susidomėjęs stebiu, kas vyksta Artūro Račo tinklaraštyje jam atostogaujant.

Panašu, kad tinklaraštis pradėjo savarankišką, tsakant – visiškai autonominį plaukiojimą.

Ar tik nenutiks, kad grįžęs iš atostogų gerbiamas Artūras suvoks, kad jis visai nebūtinas atributas toje gaivališkoje gyvenimo šventėje..? 🙂

Va taip ir būna su tais populiariais tinklaraščiais….

Ačiū Dievuliui, kad manąjam tai negresia…:)

Grožio pramonė ir sukčiai: kieno pusėje žiniasklaida?

https://i1.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/IgorOpriko.jpg

Daugelio šeimų narius sąlyginai galima suskirstyti į gražius ir protingus tuos, kuriems reprezentatyviai išvaizdai palaikyti pakanka skutimosi mašinėlės bei šepečio ir tuos, kurių išorinis įvaizdis reikalauja pastovaus dėmesio bei pastangų.

Pirmieji gali sau leisti net nežvilgtelti į veidrodį po keletą dienų, puikiai žinodami, kad jokių kardinalių pokyčių jie ten vis vien neišvys, tuo tarpu kitiems tenka reguliariai turėti reikalų su grožio industrijos atstovais.

Šeimyninės vakarienės metu buvau supažindintas su grožio pasaulį sukrėtusia žinia: vienas apsukrus veikėjas sugebėjo iš Europos Sąjungos biurokratų gauti teisę vertinti visus Lietuvos kirpėjus ir išrašinėti jiems kvalifikacijos pažymėjimus, kurių neįgiję pastarieji neteks galimybių dirbti savo darbą.

Išrašinėti, savaime suprantama, ne už ačiū, bet už pakankamai nemenkus pinigus. Stilistų bendruomenė garsiai burnojo prieš tokią neteisybę ir informavo klientūrą apie būsimus papildomus kaštus Europos užgaidoms tenkinti.

Neatsargiai leidau sau švelniai pasišaipyti iš žirklių, šukų ir feno meistrų lengvatikėjimo – ir pasipiktinusi tokiu nedovanotinu skepticizmu mylima moteris pasodino mane prie kompiuterio, kad asmeniškai įsitikinčiau, jog „visas internetas apie tai rašo ir tik tu vienas nieko negirdėjai“.

Ir kas ten buvo tuose internetuose?

Kodėl Teisingumo ministras ketina aštrinti antisemitizmą?

Lietuvos valstybė, kaip vienintelis Lietuvos piliečių sudarytų organizacijų teisių perėmėjas.

Photobucket

Nugriaudėjusi, kaip perkūnas iš giedro dangaus, krizė užklupo Lietuvą. Rūstus Premjeras paskelbė visuotinį taupymo vajų. Mažinamos lėšos švietimui, kultūrai, medicinai ir teisėsaugai, susitraukė, kaip senos naginės, mokytojų, gydytojų, policininkų ir kitų biudžetininkų atlyginimai.

Svarstoma netgi kraštutinė ir žiauri išeitis – skolintis iš liūdnai pagarsėjusio Tarptautinio valiutos fondo, kas aiškiai rodo, kad valstybei nūnai svarbus kiekvienas litas ir ji gali leisti sau tik pačias būtiniausias išlaidas.

Kokios gi yra tos A.Kubiliaus Vyriausybės svarbiausios ir būtiniausios išlaidos, kurių negalima nedaryti, net lendant į TVF skolos kilpą? Vardan ko galima priversti mokytojus, gydytojus ir policininkus dirbti už mažesnę algą, o vaikų globos namų auklėtinius – mažiau valgyti?

Manote, kad nėra tokių? Klystate…

Reikjaviko žydai liko be dviračių! Ir – apklausa apie antisemitizmą.

https://i1.wp.com/www.dv.is/media/news/story/imagestrip/Judar_jpg_280x600_q95.jpg

Kaip manote, kas parašyta skelbime, kurį matome nuotraukoje ir kuris ne per seniausiai buvo iškabintas ant vienos Islandijos sostinės Reikjaviko dviračių parduotuvės durų? Nespėliokite, vis vien neatspėsite.

Lietuviškos spaudos skaitytojams, prigąsdintiems viešųjų intelektualų reguliariai sekamų tolerancijos pasakų ir bijantiems net garsiai paminėti vienos tautos vardą, bus sunku patikėti, kad tokie dalykai įmanomi demokratinėje ir politkorektiškoje Islandijoje, kuri kadaise pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybės atstatymą. Šis užrašas tiesiog informuoja pirkėjus, kad „žydai čia nepageidaujami“[Judar Ekki Velkomnir] ir dviračiai šioje parduotuvėje jiems neparduodami.

Na čia dabar? Ir kas tai sugalvojo..?

Samuel’is Johnson’as ir sugedęs telefonas

“Patriotism is supporting your country all the time, and your government when it deserves it“ Mark Twain

http://www.impactcards.com/political/patriotism.jpg

Bet kas, nors kartą gyvenime regėjęs diskusiją, kurioje susikerta patriotizmo, tautiškumo, tolerancijos bei kosmopolitizmo klausimai, garantuotai yra susidūręs su vienu paradoksaliu aforizmu, kurį baisiausiai mėgsta cituoti idėjiniai tautiškumo ir patriotizmo priešininkai.

– Dar Samuelis Džonsonas sakė, kad „Patriotizmas – tai paskutinis niekšo prieglobstis“, – pergalingai tekšteli „lemiamą argumentą“ į veidą pašnekovui tolerantiški intelektualai, leisdami suprasti, kad jeigu oponentas atstovauja patriotines pozicijas, tai greičiausiai todėl, kad ir yra šiuo „paskutiniu prieglobsčiu“ besinaudojantis niekšas.

Ir dar būtinai išdidžiai apsidairo aplink – ar visi matė, kaip šauniai jie „nuleido“ tuos patriotus ir ar buvo pastebėtas jų išprusimas, leidžiantis laisvai operuoti mažai kam Lietuvoje žinomo senobės britų išminčiaus citatomis.

Google paieška nesunkiai nustato, kieno pastangomis ši citata taip išpopuliarėjo, kad nūnai ja svaidosi vos ne jaunesniųjų klasių mokinukai, į kurių nesutvirtėjusias galveles vietoje žinių nekurie veikėjai pripumpavo vadinamos tolerancijos.

..ir kas gi tie veikėjai?

Luominės teisės renesansas – I. Įžanga.

https://i2.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/berneen_mertinas_pasitraukia-2.jpg

Prieš pat Naujuosius metus Lietuvoje prasidėjo teismas , kurį tolerantiškiausioji visuomenės dalis pristato, kaip naująjį Niurnbergo procesą, kur kaltinamųjų suole atsidūrė skustagalvis Fašizmas, Rasizmas ir kitokia Ksenofobija viename asmenyje.

Turiu omenyje Lietuvos savanorės Violetos Iljinych, viešoje vietoje sukonfliktavusios su lietuvių kalbos nemokančia, todėl kitomis kūno dalimis lietuviškoje TV sėkmingai laidas vedančią Berneen Čereškiene, teismą.

Kokius gi siaubingus nusikaltimus prieš žmogiškumą įvykdė kaltinamoji, anot kaltinamąjį aktą surašiusio Vilniaus apygardos prokuroro Vladimiro Sergejevo?

Skaityti toliau

O jūs vaikai taip darykit, kaip negrelis daro…

Ko moko Oskarinės tolerancijos pasakos

Šiandien norėčiau pakalbėti apie meną.

Ne, ne, nesusigūžkite – ne apie tą, kur ant pagaliukų eksponuojamos Yoko Ono džiovintos ar ant žiūrovų laistomos šviežios fekalijos, o apie normalų šiuolaikinį kinomeną.

O jei dar tiksliau, tai apie vieną tokio meno šedevrą. Turiu omenyje įžymujį vokiečių režisieriaus Pepe Danquart’o filmą BLACK RIDER (SCHWARZFAHRER) .

Trumpai šis filmas ir jo režisierius pristatomi taip:

https://i1.wp.com/www.filmmovement.com/images/castandcrew/Pepe-Danquart(1).gif Director/Writer Pepe Danquart was born in 1955 and studied Communications from 1975-1981. He received an Academy Award (Oscar®) for Best Short Film (live action) for his widely acclaimed short Black Rider (Schwarzfahrer). Black Rider screened at more than 60 film festivals all over the world (Berlin, Cannes, Sundance) and won the following Awards: “1st Prize“ Toronto International Film Festival, “Best Short“ Berlin International Film Festival, and more than 30 additional awards all over the world.

Vienžo, pagal visus požymius, šis kūrinys yra kažkas nepaprasto visomis prasmėmis ir jį galima apibūdinti, kaip trumpametražinės kinokomedijos šedevrą.

Filmukas yra neilgas, su visais titrais 12 min. trukmės, o čia įdėjau trumpesnę 10 min. versiją, todėl tikrai neužtruksite jį bežiūrėdami.

Tiems, kuriems sunku sukaupti dėmesį ilgiau, nei 3-4 min., iš bėdos galima žiūrėti paskutines 4 minutes, kuriose formaliai ir yra visas cinkas, bet visgi rekomenduočiau peržiūrėti nuo pradžios, nes Oskarų visokiems lopams nedalina ir Pepe išties sugebėjo sukurti tam tikrą multikultūrinio Berlyno atmosferą, į kurią reikia pasinerti.

Schwarzfahrer (Black Rider)
Short-Comedy | Germany | English Subtitles
1994 Academy Award® Winner Best Live Action Short
Running Time: 10 Minutes
via Trumpuliai

Taigi, jei pasižiūrėjote ir norite sužinoti mano nuomonę apie šį filmą ir išsakyti savają, galite eiti toliau.

Skaityti ilgą monologą apie kultūrą ir meną. Tikrai daug raidžių

Pakantumas vs Tolerancija. Ar reikia Vilniuje dar vieno taboro…?

Dažnai tenka susidurti su protingų ir apsišvietusių žmonių nuostaba išgirdus teiginį, kad skirtingai nei teigiama DLKŽ, pakantumas ir tolerancija toli gražu nėra sinonimai ir po šiais terminais slypi ganėtinai skirtingi mąstymo ir elgsenos modeliai.

Susidurę su tolerancijos ideologijos keistenybėmis pasimetę žmonės bando įvesti papildomą tolerastijos, t.y. iškreiptos, netikros tolerancijos sąvoką, nesuprasdami, kad tai, ką jie laiko iškrypimu – iš tikro ir yra tos ideologijos esmė. Tiesiog tai nėra afišuojama ir daugelis to nepamato, kol jų nosimi į tai nebakstelsi – ir tai dar ne visiems padeda….

Panagrinėkime pakantumo ir tolerancijos diktuojamų mąstymo ir elgsenos modelių skirtumą Kinijos Liaudies Respublikos gyventojų ir piliečių pavyzdžiu.

Ko iš padoraus Lietuvos piliečio šių asmenų, patekusių ar ketinančių patekti mūsų šalin, atžvilgiu reikalauja pakantumo modelis, beje, realizuotas mūsų įstatymuose?

Nieko ypatingo – nežudyti jų, nemušti ir kitaip nesmurtauti jų atžvilgiu, nediskriminuoti, viešai nesityčioti ir nežeminti dėl tautybės bei viešai nekurstyti (t.y. neraginti imtis) paminėtų veikų. Viskas.

Kartoju, kas neišgirdo – VISKAS! Ta prasme – daugiau NIEKO.

Jokio įpareigojimo grožėtis, džiaugtis, mylėti, žavėtis ir teikti privilegijas ar pirmenybę nenumatoma ir neprivaloma. Šių asmenų įsileidimas į šalį, buvimas joje bei išvykimas iš jos turi vykti vadovaujantis Lietuvos piliečių ir jų valstybės interesais. Lyg ir aiškus bei akivaizdus dalykas?

O ką apie tai mano žmonės, kurių galvosna įdiegtas tolerancijos ideologijos modelis? Pasižiūrėkime konkretų, bet visiškai tipinį tokio atvejo pavyzdį.

Žiūrėti pavyzdį. Dėmesio, labai ilgas tekstas!

Tolerancijos pergalės paradai. Ką matysime po 10-12 metų?

Neseniai įsigijau įprotį domėtis naujausiais tolerancijos teorijos ir praktikos pasiekimais. Beskaitinėdamas šios srities naujienas aptinku tikrai už širdies griebiančių dalykų.

Ypač krito į akį netradicinės politinės orientacijos jaunimą vienijančios Naujosios Kairės 95 laiškas Lietuvos gėjų lygai, politikams ir visuomeneiadresuotas tame tarpe ir man, kaip pilietinės visuomenės aktyvistui…Laiške, kurį pasirašė tokie mūsų progresyviosios visuomenės šviesuliai, kaip Aušra Pažėraitė, Artūras Rudomanskis, Linas Eriksonas, Andrius Bielskis, Daiva Repečkaitė, Kasparas Pocius, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskienė, Algis Davidavičius, Morta Vidūnaitė, Lara Lempertienė, Putinas Bielskis, Karolis Klimka, Tadas Leončikas, Ervinas Koršunovas, pranešama, kad:

“..NK95 priešinasi hegemoniškų diskursų ir praktikų mėginimams savintis teisę primesti visai visuomenei vienodą gyvenimo ir mąstymo būdą ir solidarizuojasi su Lietuvos gėjų lygos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, jaunimo centro “In Corpore“, Lietuvos žmogaus teisių centro ir visų politikų, visuomenės veikėjų bei kitų geros valios asmenų pastangomis ginti homoseksualių žmonių teises (žodžio, demonstracijų, buvimo savimi ir saviraiškos laisvę, kitaip tariant, tiesiog laisvę būti atviriems ir saugiems).“

Taigi, kaip geros valios asmuo esu kviečiamas ginti homoseksualių žmonių “buvimo savimi“ laisvę ir teisę tą buvimą ir sąvastį demonstruoti bei viešai reikšti. Aha. Skaitome toliau:

Smerkiame …. Imbraso vadovaujamos miesto valdžios savavaldžiavimą – sprendimą neišduoti leidimo ES projekto renginiams. Šis sprendimas kompromituoja miestą ir šalį Europos akyse….. Smerkiame ir kitų politikų pasisakymus bei veiksmus prieš homoseksualios orientacijos žmones,… Nepritariame visuomeninių organizacijų atstovų homofobiškiems išpuoliams, prieštaraujantiems žmogaus teisėms, skatinantiems neapykantą ir demonizuojantiems homoseksualius asmenis. Mes taip pat nepritariame ydingam šeimos vertybių bei homoseksualumo priešinimui

Net pasibaisėjau – tai kaipgi tie politikai, besivadovaujantys ne progresyviųjų organizacijų, bet tamsių gyventojų daugumos nuomone ir tuo kompromituojantys mūsų Lietuvą viso progresyvaus pasaulio akyse, valdžion patenka? Kas čia per ydingas mechanizmas juos išstumia viršun?Nekurie neišprusę žmonės sako, kad tas daugumos valią realizuojantis mechanizmas vadinasi “demokratija“, bet akivaizdu, kad jie nieko nesupranta.

Netradicinis jaunimas žino, kame yra tikroji demokratijos prasmė – ji tikrai neturi nieko bendro su pataikavimu “daugumos valiai“, greičiau jau priešingai.

Jaunas, bet jau labai Progresyvus, Rašytojas Vilis Normanas, savo emocingame straipsnyje Vilnius – ne kultūros, o homofobijos sostinė atveria mums šiuo klausimu akis:

Vilis Normanas jaunas netradicinis rašytojas

“..labai atgyvenęs, atsiprašau, tradicinis meras. Pataikaujantis ne demokratijai, kuri niekada nepritartų tokiems pono misterio mero šūkaliojimams, bet apskritai, neleistų jam užimti valstybinio posto. Bet čia – Lietuva ir jokia naujiena, jeigu demokratija tampa profaniška, kitaip sakant, jeigu jos nelieka. Vietoj jos – pataikavimo masėms ideologija“

Įdomi, tikrai įdomi “nepataikaujančioms masėms demokratijos“ versija aprašoma jaunojo Viliaus. Sakyčiau, netgi labai artima “demokratijos, kaip tolerantiškų demokratų mažumos diktatūros“ koncepcijai… Bet skaitykime toliau Rašytojo skleidžiamas tiesas:

“….Du kartus atmetę gėjų norą išeiti pasižmonėti. Neva, užkrės. Visi taps gėjais. Vaikam tai bus trauma ir t.t.
Prognozuojant, kiek dar pasaulio politikų dėl Vilniaus mero ir kitų miesto valdžios atsilikusių pažiūrų atstovų pasisakymų neatvyks, galima tikrai pasakyti – tolerancija ir demokratija grįsta didžioji dalis pasaulio tikrai nepuls į mūsų homofobija dvokiančią sostinę.Pasaulis sparčiai žengia žmogiškumo, bet kokių išorinių skirtybių panaikinimo keliu (to įrodymas naujo juodaodžio JAV prezidento išrinkimas). Tuo tarpu Lietuvos sostinėje draudžiama viskas, ko nebuvo Antano Smetonos laikais. Vilnius 2009 kultūros sostinė. Ar tai ne anekdotas?“

Po tokių griežtų žodžių apie vargšus vaikus, kuriems tenka uostyti “homofobijos dvoką“ mūsų sostinėje ir iš kurių tradicionalistai atėmė galimybę savo akimis pamatyti “gėjų pasižmonėjimą“ bei kitus kultūros vystymui svarbius dalykus, kurių nebuvo “smetonos laikais“, pajutau kažkokį nenumaldomą norą jiems padėti. Visgi Vilis, kad ir jaunas, bet tikras Rašytojas, sugebantis savo žodžiais įžiebti ryžtą veikti ir liepsnas skaitytojų krūtinėse.Kokia gi gėju saviraiškos forma labiausiai tinka jų gyvenimo būdui pristatyti? Ko labiausiai bijo visokie nedemokratiškos minios valia išrinkti retrogradai-merai? Tuo klausimu Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko sakė :

„Didžiausi Europos miestai pripažįsta lygybę organizuodami įvairius viešus renginius, įskaitant LGBT paradus. Deja, to negalima pasakyti apie du didžiausius Lietuvos miestus, kurie atsisako palaikyti tokią svarbią kovos su diskriminacija informavimo kampaniją. Be to, Vilniaus ir Kauno merai aiškiai parodė, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai vis dar nepageidaujami šių miestų įvairiose bendruomenėse, ir kuria tam tikrą XXI amžiaus apartheidą. Homoseksualai, neapsikentę gyvenimo tokioje aplinkoje, yra priversti persikelti į pakantesnius Europos miestus.“

Matome, kad gėjų ir transseksualų aktyvistai labiausiai pageidauja viešų savo gyvenimo būdo demonstracijų, taip vadinamų Garbės paradų, kurių nesulaukę netgi emigruoja kitur – tiek tai jiems atrodo svarbu. Pasižymėkime tai.

Na ir galiausiai, kas paveikė mano sąmonę, buvo Lietuvos Ryto apžvalgininkės komentaras , kurį išgirdau važiuodamas automobiliu per radiją. Siaubo filmų įgarsintojams būdingu intonacijų kupinu balseliu ponia Ramunė beldėsi į klausytojų širdis:

“Jiems visuomenė leidžia egzistuoti. Bet tik tol, kol tai daro tyliai, nelįsdami į akis, nereikalaudami kokių teisių, tarp kurių baisiausia teisė tikėtis, kad į juos nebus žiūrima kaip į potencialias išgamas Vis dėlto, kodėl mes taip nemėgstame, gal net nekenčiame gėjų, o pakenčiame tik tada, kai jų nematome? Kodėl faktas, kas su kuo miega, tampa lemiamas vertinant žmogų ir nustelbia bet kokias kitas jo ypatybes?

Labiausiai bijai to, ko nepažįsti. Kadaise kone didžiausiu blogiu laikėme amerikiečius ir kapitalistus, kurių pamatyti neleido geležinė uždanga, o juodaodis reiškė velnią.

Nors Amerika jau įveikta ir tapo svajonių šalimi, nors visi jau žino, kad prisilietęs prie juodos odos neišsitepsi, daug žmonių nėra iš arti matę gėjaus ir lesbietės. Arba nežino, kad jie stovi, gyvena ir kasdien dirba šalia. Kai pamato ir pažįsta, požiūris ima keistis.“

* * *

Po visų šių uždegančių ir nedelsiant veikti raginančių žodžių ir man, kukliam blogeriui, kilo ūpas prisidėti prie mūsų homofobiškosios visuomenės tamsumo išsklaidymo ir apšvietimo tolerancijos dvasia.

Pastebėsiu vieną dalyką, kurį pamiršo paminėti mūsų Progresyvieji Šviesuliai – žmonės dabar mažai tiki žodžiais, net ir spausdintais. Jie priprato prie vaizdingos TV informacijos ir nebenori skaityti sausų tekstų be paveiksliukų.

Taigi, jeigu mes kartu norime įtikinti Lietuvos gyventojus, kad gėjų aktyvistų gyvenimo būdas ir jį demonstruojantys garbės paradai yra šaunus dalykas, reikia jiems ir parodyti – kaip tai atrodo ten, kur veikia Tikroji Tolerantiška demokratija, nesivadovaujanti “pataikavimu miniai“.

Žmonės turi savo akimis pamatyti, kaip vyksta homoseksualistų gyvenimo būdą demonstruojantys Garbės paradai ten, kur jie laisvi daryti, ką tik nori, kur jiems netrukdo jokie merai retrogradai ir kiti netolerantiški žmonės.

Juk neveltui tradicinė lietuvių išmintis byloja: “Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų paskaityti“.

Todėl siūlau nedelsti ir patiems, savo akimis įsitikinti, kokie kvaili yra tie Kauno ir Vilniaus homofobai, nesuprantantys gėjiško gyvenimo būdo. Jeigu aukščiau pasisakiusių Šviesulių pastangos duos rezultatą – po kokių 10-12 metų panašūs vaizdai bus įprasti ir Gedimino prospekte bei Laisvės alėjoje.

Dėmesio, prieš einant toliau siūlau kiekvienam pasimatuoti tolerancijos lygį.

Tolimesni vaizdai skirti tik tiems, kieno tolerancijos lygio rodiklis ne mažesnis, nei 50%!

Atsargiai! Silpnos tolerancijos asmenims ir vaikams iki 16 nežiūrėti!

Crime Story tęsinys: lietuviškojo blokbasterio apie Marių Bondį siužeto apmatai…

https://i1.wp.com/i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/quantumofsolaceteaserposter-1.jpg

Ką tik šovė į galvą mintis, kad ankstesniame poste aprašytas siužetas galėtu tapti to išsvajoto lietuviško meninio plačiaformatinio kinofilmo, kuris būtu įdomus ne tik jo kūrėjams ir kritikams, scenarijaus pagrindu. Žinoma, su nedideliais tolerantiškais patikslinimais.

Skaityti scenarijaus užuomazgą toliau

Crime Story: lietuviškojo Bondo beieškant….

https://i2.wp.com/izrus.co.il/files/image/2008/11/17/alperon/bum/1.jpg

Š.m. lapkričio 18 kai kuriose Lietuvos informacijos priemonėse pasirodė trumpa žinutė – Izraelio Tel Avivo mieste per galingą sprogimą pirmadienį nužudytas mafijos vadeiva . “54 metų nusikalstamo pasaulio bosas žuvo sprogus užminuotam automobiliui. Pasak žiniasklaidos, sprogmenys buvo detonuoti, kai Jakovo Alperono automobilis stovėjo sankryžoje. Nesunkiai nukentėjo trys praeiviai, tarp jų – 13-metis vaikas“

J. Alperonas laikomas vienu iš svarbiausių organizuoto nusikalstamumo Izraelyje vadeivų ir trečios pagal dydį mafijos grupuotės lyderis. Jis turėjo daug priešų. Į jį jau ne kartą buvo kėsintasi.

Žuvusiojo sūnus prie kapo pasakė jausmingą kalbą, kurioje demonstratyviai prisiekė: “Mes rasime žmogų, kuris tai padarė.Aš nusiųsių šį žmogų pas Dievą. Jam nereikės kapo, nes nukirsiu jam rankas, kojas ir galvą“, kas padarė reikiamą įspūdį, nes J.Alperono šeima garsėja tokio pobūdžio pažadų vykdymu.

Sutapimas, ar ne, bet sprogimas nuaidėjo praėjus 11 dienų po to, kai pasibaigė teismo procesas, kuriame buvo nuteisti žmonės, organizavę ankstesnius pasikėsinimus į Dono Alperono gyvybę. Kaltinamųjų suole sėdėjo konkuruojančios brolių Ohamų gaujos consigliore Čarlis Šitrit’as (nuteistas 17m.), etatinis gaujos kileris Jaronas Sanker’is (prie 2 nuosprendžių iki gyvos galvos jam pridėjo dar 9 metus), keturi samdomi žmogžudžiai iš Baltarusijos (gavo po 11 metų) bei dar pora į pasikėsinimų organizavimus įsivėlusių asmenų, tarp kurių ir repatriantas iš Lietuvos – Emilis Kigas, kuriam pavyko išsisukti – jį nuteisė 1,5 metų, kuriuos jis jau buvo atsėdėjęs.

Tačiau viena pagrindinių vietų kaltinamųjų suole liko neužimta – žmogus, kuris kaltinamas organizavęs, vadovavęs ir nelegaliai atgabenęs į Izraelį samdomų žmogžudžių brigadą ir dalyvavęs vykdant tuos pasikėsinimus, sėkmingai paspruko nuo tos šalies teisėsaugos. Vietinė spauda aprašo šį žmogų, kaip “buvusį Lietuvos specpajėgų karininką, karo Čėčėnijoje dalyvį, ypatingu žiaurumu ir ištverme garsėjantį tarptautinio nusikalstamo pasaulio veikėją“.

Ir kas gi tas paslaptingasis?